Gegužės 12-ąją drauge su Respublikos Prezidento rinkimais Lietuvoje vyks referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Gegužę taip pat planuojamas referendumas dėl dvigubos pilietybės.
Lietuvos parlamentas ypatingos skubos tvarka priėmė nutarimą rengti privalomąjį referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Jis vyks gegužės 12-ąją drauge su Respublikos Prezidento rinkimais. Per referendumą piliečiai balsuos dėl tokios Konstitucijos formuluotės: „Seimą sudaro Tautos atstovai – 121 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.“
Už Seimo nutarimą „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ praeitą ketvirtadienį balsavo 58 parlamentarai, prieš buvo 42, susilaikė 2.
Įtvirtinta, kad šis įstatymas būtų taikomas eiliniams ir pirmalaikiams Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams, vyksiantiems po minėto įstatymo įsigaliojimo.
Dabar Konstitucija numato, jog renkamas 141 Seimo narys.
Anksčiau Seimas buvo paskelbęs, kad gegužės 12-ąją ir 26-ąją su Respublikos Prezidento rinkimais vyks referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo. Tačiau Konstitucinis Teismas praeitą penktadienį paskelbė, jog referendumas dėl dvigubos pilietybės negali būti rengiamas dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka. Teismas išaiškino, kad referendumas gali vykti tik vieną dieną. Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas sakė, jog referendumams turi būti taikomi tokie pat principai, kaip ir rinkimams, o jie vyksta vieną dieną – sekmadienį.
Referendume dėl dvigubos pilietybės ketinama klausti, ar piliečiai sutinka su Konstitucijos pakeitimais, kurie įteisintų dvigubos pilietybės galimybę.
Privalomajame referendume bus teikiama balsuoti dėl šio Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo teksto: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“
Konkrečios šalys, atitinkančios „euroatlantinės integracijos kriterijus“, būtų nustatytos įstatymu.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad šiuo metu Konstitucija draudžia įgyti dvigubą pilietybę lietuviams, išvykusiems iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.
Vyriausybė nusprendė skirti 230 tūkst. eurų gegužę planuojamo referendumo dėl dvigubos pilietybės kampanijai vykdyti. Dėl referendumo organizavimo numatoma sudaryti specialią darbo grupę.
„Santakos“ inf.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.