Pelėsiui nepatinka judantis patalpų oras

Atšalus orams ir prasidėjus šildymo sezonui vis dažniau matome rasojančius langus. To išvengsime, jei dažniau vėdinsime kambarius.


Gali sukelti alergiją

Nevėdinamose patalpose daugėja iškvėpto anglies dvideginio, kurio perteklius mažina darbingumą, gali sukelti galvos skausmą. Be to, daugėja ir iškvepiamų vandens garų, o jei dar verdame, skalbiame ir džioviname drabužius, vandens garų kiekis ypač padidėja.

Ši drėgmė niekur nedingsta, ji kaupiasi patalpose, sudarydama puikias sąlygas patalpų paviršiuje kondensuotis drėgmei, atsirasti ir veistis pelėsiniams grybeliams.

Pelėsis gali atsirasti ant įvairių medžiagų: medienos, sienų apmušalų, tinko, stiklo, sintetinių medžiagų, popieriaus, kilimų paviršiaus. Dėl pelėsio ant sienų, lubų ar kitų paviršių atsiranda nemalonus kvapas, tamsios dėmės, žmonėms gali pasireikšti alerginės reakcijos.


Trumpai, bet intensyviai

Gerai išvėdinę namus sumažinsime patalpose susikaupusias kenksmingas medžiagas, per didelę oro drėgmę, o sykiu ir sąlygas atsirasti pelėsiams ar kitiems mikroorganizmams. Pelėsių nėra ten, kur nuolat juda oras ir ant vidinių paviršių nesudaromos sąlygos kauptis jų sporoms.

Taupant šilumą patalpose, kambarius geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai. Užtenka atidaryti langus 2–3 kartus per dieną penkioms minutėms. Jeigu daugiau verdama, skalbiama, džiovinama, vėdinti reikia dažniau – kas porą valandų. Efektyviausiai kambariai išvėdinami sudarant skersvėjį. Ypač gerai reikia vėdinti vonią, tualetą, virtuvę, palėpę, rūsį, skalbyklą ar kitą patalpą, kurioje skalbiama.

Drėgmės kiekį patalpose galima mažinti ribojant jos išsiskyrimą, šildant butą. Pelėsiai, esant žemai temperatūrai, negamina sporų, tačiau išlieka gyvybingi. Gyvenamosiose patalpose nereikėtų džiovinti skalbinių, o virtuvėje virš viryklės rekomenduojama įsirengti gartraukį su ventiliatoriumi.

Neretai gyventojai nuo drėgmės ir pelėsio gelbėjasi naudodami drėgmės surinktuvą ar šildytuvą. Šis patalpų orą ne tik sušildo, bet ir mažina jose esančią drėgmę. Tačiau šildytuvas išsausina ne tik orą, bet ir kvėpavimo takų gleivinę, padaro ją mažiau atsparią infekcijoms. Pastaruoju metu populiarėja infraraudonųjų spindulių šildymas, kuris nedžiovina oro, šildo vienodai visoje patalpoje, nesukelia šylančio oro maišymosi su dulkėmis ir bakterijomis.

Drėgmės surinktuvas, mažindamas patalpose drėgmę, sykiu apsaugo jas nuo pelėsių, bakterijų.


Jei atsirado pelėsis

Ką tik atsiradusį pelėsį galima valyti, suvilgius paviršių cheminėmis dezinfekuojančiomis medžiagomis, tada palaukti, kol tirpalas įsigers ir pelėsis atšoks nuo sienos, o paskui jį nušveisti. Valant patalpas reikia nepamiršti užsimauti gumines pirštines, pasirūpinti akių apsauga, naudoti kaukę nuo dulkių, dirbti prie atviro lango.

Pelėsių išskiriami toksinai gali sukelti bronchinę astmą, bronchitą, alergiją, plaučių ligas. Pelėsiai ypač pavojingi mažiems vaikams, senyvo amžiaus žmonėms, nėščioms moterims ir asmenims, sergantiems kvėpavimo sistemos ligomis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, optimali santykinė oro drėgmė gyvenamosiose patalpose turėtų būti 35–60 proc. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turėtų svyruoti nuo 18 iki 22 °C – toks mikroklimatas yra geriausias ir neturi neigiamo poveikio sveikatai.