Miesto seniūnas: „Vėliavą reikėtų iškelti ne tik virš namo“

Eglė MIČIULIENĖ

Dauguma lietuvių jau įsidėmėjo tris svarbiausias valstybės šventes, per kurias visiems privaloma iškelti valstybinę vėliavą: Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir Liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Tačiau net ir per šias šventes, jau nekalbant apie dar 15 svarbių datų, per kurias vėliavas privaloma išsikelti valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, valstybės simbolis ne visuomet plevėsuoja ant stogų ir sienų.

Iškelti privaloma

Prieš keletą metų būta įvairių diskusijų, siūlymų panaikinti pareigą gyventojams bei įmonėms švenčių dienomis kelti Lietuvos valstybės vėliavą ir tokį reikalavimą palikti tik valstybės ir savivaldybių institucijoms. Toks siūlymas motyvuotas tuo, kad šį veiksmą turėtų skatinti natūralus pilietiškumas, o ne teisinė pareiga. Kita vertus, žmogus gali ir neturėti lėšų įsigyti nepigiai kainuojančią vėliavą, gali valstybei svarbią dieną nebūti namuose, susirgti bei nepajėgti iškelti vėliavos ir pan.

Nepaisant panašių argumentų, Vyriausybės nutarimu įteisintas privalomas vėliavos iškėlimas. Nepaklūstantys įstatymams gali būti nubausti administracine nuobauda.

Už vėliavos iškėlimą prie valstybinių įstaigų atsako jų vadovai, už individualius namus, suprantama, atsakingi jų savininkai. O kas atsako už tai, kad vėliava plevėsuotų prie daugiabučio pastato sienos, kur savininkų – ne vienas? Kokios baudos laukia nepaisančių įstatymo? Pagaliau ar apskritai baudžiami tie, kurie į nurodymą iškelti vėliavą žiūri pro pirštus?

Priminė ir vadovams

Vilkaviškio miesto seniūnas Remigijus Kurauskas pripažino, jog viena iš jo funkcijų suteikia teisę bausti gyventojus administracine tvarka.

– Seniūnas tikriausiai turėtų būti lyg ir seniūnijos prievaizdas ar prižiūrėtojas. Žinoma, dairausi, pasikalbu su gyventojais, esu draugiškai perspėjęs ir žmogų, kuris vėliavą per klaidą pasikabino atbulai. Bet šventės – ne tik laisvos dienos, tokiomis svarbiomis progomis vyksta įvairūs renginiai, dažnai reikia juose dalyvauti, tad važinėti ir tikrinti, kas ir kaip laikosi ar nesilaiko įstatymų, ne visada yra galimybė, – kalbėjo R. Kurauskas.

Seniūnas sakė šiuo reikalu pabendraujantis su policijos pareigūnais, paprašantis, kad šie patruliuodami pasidairytų ir bent įspėtų gyventojus išsikelti valstybės simbolį.

Šią savaitę Savivaldybėje vykusio posėdžio metu R. Kurauskas apie vėliavos iškėlimą dar kartą priminė ir įstaigų vadovams.

– Tarp kitko, jau net porą kartų per valstybės šventę esu pastebėjęs tuščią vienos didelės miesto centre esančios įstaigos vėliavos stovą. Įspėjau jos vadovą, bet baudos dar neskyrėme. Vis dėlto tikrai keista – jei jau tokios įstaigos nerodo pavyzdžio, tai ar gali kaltinti paprastus žmones? – stebėjosi seniūnas.

Priežastys – įvairios

Už vėliavų iškėlimą ant daugiabučių namų sienų, R. Kurausko teigimu, atsako bendrijų pirmininkai arba, jei nėra bendrijos, – pastatų administratoriai. Vilkaviškyje tai – UAB „Vilkuva“.

– Taip, mūsų bendrovei priklauso tuo rūpintis ir tai darome. Bet yra namų, kur mes nupirkę vėliavą, bet ją išsikelia patys patriotiškai nusiteikę gyventojai. Tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus išvyksta ar dar kažkas nutinka – ir vėliava lieka neiškelta. Mes apvažiuojame, pasižiūrime ir, pastebėję tuščią laikiklį, aiškinamės situaciją. Pavyzdžiui, ant vieno iš daugiabučių namų šią Vasario 16-ąją vėliavą gyventojas iškėlė tik apie pietus – sutrukdė kažkokios aplinkybės. Dar kitame name jau daug metų šį darbą dariusi gyventoja per tą pačią šventę vėliavos neiškėlė, nes… po renovacijos laikiklis iškeltas aukščiau, ir moteris jo tiesiog nepasiekė. Mes tą vėliavą paėmėme, dar ir nupirkome naują kotą, nes senasis atrodė nekaip, ir dabar ją jau kels mūsų darbuotojai, – kalbėjo UAB „Vilkuva“ direktorius Arūnas Mičiulis.

„Kainavo“ 2 eurus

Pati nuobauda už pažeidimą iki šiol buvo juokinga: Administracinių teisės pažeidimų kodeksas už Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimą numatė įspėjimą arba baudą nuo 2 iki 8 eurų, tik valstybės ir savivaldybių institucijų vadovams – nuo 8 iki 17 eurų.

Šiemet įsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnis jau šiek tiek griežtesnis: vėliavų iškėlimo tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų (išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas), vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, gyvenamųjų namų savininkams arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims nuo 10 iki 12 eurų (nusižengus pakartotinai – nuo 12 iki 16 eurų), o valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 10 iki 16 eurų (antrą kartą – nuo 16 iki 30 eurų).

– Bet kas iš tų įspėjimų ir grasinimų, jei žmogus pats nejus pareigos? Aš pasakysiu paprastai – vėliavą reikėtų iškelti ne tik prie namo, bet ir „dūšioje“. Jei to nebus, baudos nieko negelbės, nes tikrasis tikslas pasiektas nebus, – kalbėjo R. Kurauskas.