Susitarimas su valstybe naudingas žmonėms

Jau dveji metai, kai 2013 metais valstybės pasiūlytam naujam pensijų kaupimo modeliui pritarė ir savanoriškas papildomas įmokas sutiko mokėti 352,5 tūkst. tuometinių pensijų sistemos dalyvių. Šalia 2 proc. pajamų, „Sodros“ pervedamų į asmeninę sąskaitą pasirinktame pensijų fonde, dalyviai sutiko kas mėnesį primokėti 1 proc. ir gauti 1 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio subsidiją iš valstybės.

Šiuo metu šis skaičius išaugęs 45 proc. ir jau yra per 511 tūkst. dalyvių, kurie prie kaupimo prisideda savo lėšomis.

Nuo 2014 m. pradžios papildomai savanoriškomis įmokomis kaupti nusprendę gyventojai į savo sąskaitas pensijų fonduose pervedė daugiau kaip 46 mln. eurų. Tokiu būdu daugiau kaip dešimtmetį mūsų šalyje skaičiuojanti pensijų fondų sistema geriau prisitaikė prie demografinių ateities iššūkių ir leidžia pensijai sukaupti didesnę pinigų sumą.

Nuo 2016 m. visi, pasirašę susitarimą, ims kaupti dar daugiau: šalia 2 proc., pervedamų iš „Sodros“, žmonės prisidės 2 proc. nuo savo atlyginimo, o valstybė – 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio mūsų šalyje.

Tai vienas ryškiausių piliečių susitarimų su valstybe per visą nepriklausomybės istoriją, nes trečdalis milijono dirbančių žmonių sutiko pasidalyti būsimos pensijos kaupimo našta su valstybe: „Aš moku papildomas lėšas iš atlyginimo, o valstybė, gerbdama tokį mano žingsnį, prideda dar tiek pat.“

Iki 2014 m. pabaigos pensijų fondų sistemos dalyviai galėjo rinktis vieną iš trijų pensijos kaupimo scenarijų: stabdyti kaupimą ir likti tik su pensijos dalimi, kurią užtikrina „Sodra“, kaupti pasirinktame pensijų fonde ankstesnėmis sąlygomis arba kas mėnesį prisidėti prie būsimos pensijos iš savo atlyginimo ir gauti papildomą valstybės įmoką. Pastarąjį variantą palaikė apie 352,5 tūkst. pensijų fondų dalyvių, o stabdyti kaupimą pensijų fonduose nusprendė vos 24 tūkst. sistemos dalyvių.

Atkreiptinas dėmesys, kad tik pensija, kaupiama iš kelių šaltinių, gali garantuoti būsimam pensininkui panašų pragyvenimo lygį sulaukus pensinio amžiaus.

Skaičiuojama, kad, gyventojui išėjus į pensiją, jo pragyvenimo poreikiai sudaro maždaug 70–80 proc. anksčiau gautų pajamų, o valstybė savo lėšomis ateityje galėtų garantuoti apie 30 proc. dabartinių darbuotojų pajamų siekiančias pensijas. Šiandien susiduriame su tokiomis ateities perspektyvomis, kurios verčia turėti mechanizmus, leidžiančius gyventojui ne tik užsitikrinti minimalią pensiją socialinio draudimo sistemoje, bet sukaupti didesnei pensijai investuojant lėšas ateičiai.

Šiuo metu antros pakopos pensijų fonduose senatvei lėšas kaupia 1,2 mln. šalies dirbančių gyventojų.

Šarūnas RUZGYS

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų
asociacijos prezidentas