Primename valstybės vėliavos iškėlimo tvarką

Artėja dvi Lietuvai svarbios ir iškilios datos: Vasario 16-oji (Lietuvos valstybės atkūrimo diena) ir Kovo 11-oji (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena). Tai išties nepaprastai svarbios šventės, primenančios mums visiems Lietuvos praeitį, istoriją, valstybingumo tradicijas.

Artėjant šioms reikšmingoms datoms visiems svarbu nepamiršti, kad yra privaloma iškelti Lietuvos Respublikos vėliavą. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija primena, kad Lietuvos Respublikos vėliavos ir kitų vėliavų kėlimo bei naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų kėlimo ir naudojimo“.

Žinotina, jog valstybės vėliava – tai oficialus Lietuvos valstybės simbolis. Ją iškeldami pagerbiame visas šventes, pergales, didžiuojamės ja, simbolizuojančia Lietuvą už mūsų šalies ribų įtakingose tarptautinėse organizacijose, kitose valstybėse.

Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas reglamentuoja Lietuvos valstybės vėliavą, kitas vėliavas, jų aprašymus, oficialaus naudojimo principus ir tvarką, atsakomybę už vėliavų iškėlimo tvarkos pažeidimus ar vėliavų išniekinimą, vėliavų gamybą ir priežiūrą. Įstatymas nustato, ant kokių pastatų, virš ar prie jų ir kuriomis dienomis turi būti keliama Lietuvos valstybės vėliava.

Trispalves vėliavas visiems privaloma iškelti per tris valstybines šventes: Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – Kovo 11-ąją, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną – liepos 6-ąją. Šio įstatymo reikalavimo privalo laikytis visi: valstybės ir savivaldybės institucijos, organizacijos, privačios įstaigos, visi gyventojai. Vėliava turi būti iškelta nuo 7 iki 22 valandos.

Vėliavos privalo būti iškeltos prie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų įvairių tautinių ir religinių švenčių ar kitomis minėtinomis dienomis: sausio 1-ąją – Lietuvos vėliavos dieną; sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną; vasario 24-ąją – Estijos nepriklausomybės dieną; kovo 29-ąją – Lietuvos įstojimo į NATO dieną; gegužės 1-ąją – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną; gegužės 9-ąją – Europos dieną; birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną (su gedulo ženklu); birželio 15-ąją – Okupacijos ir genocido dieną (su gedulo ženklu); liepos 15-ąją – Žalgirio mūšio dieną; rugpjūčio 23-iąją – Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną; rugpjūčio 31-ąją – Laisvės dieną; rugsėjo 23-iąją – Lietuvos žydų genocido dieną (su gedulo ženklu); spalio 25-ąją – Konstitucijos dieną; lapkričio 18-ąją – Latvijos nepriklausomybės paskelbimo dieną; lapkričio 23-iąją – Lietuvos kariuomenės dieną. Individualūs asmenys šiomis dienomis savo nuožiūra vėliavas gali kelti, laikydamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo nuostatų. Minint gedulą, Lietuvos valstybės vėliava nuleidžiama 1/3 stiebo ilgio. Gedulo ženklas, jeigu Lietuvos valstybės vėliava keliama ne ant stiebo, prisegamas prie vėliavos koto. Tai – 10 cm pločio juodas kaspinas, kurio galai siekia vėliavos apačią.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakomybę už vėliavų kėlimo tvarkos pažeidimą numato Administracinės teisės pažeidimų kodeksas, kuriame už vėliavų kėlimo tvarkos pažeidimą numatyta įspėjimas arba piniginė bauda.

Daiva JUŠKEVIČIENĖ

Savivaldybės administracijos
Bendrojo skyriaus vyresnioji specialistė