Nemielas augintinis, vardu Pelėsis

Turbūt daugelis žinote ir net patyrėte, kiek nemalonumų ir žalos ne tik būstui ir daiktams, bet ir sveikatai gali pridaryti pelėsiai. Pabrangus šildymui žiemą rečiau vėdiname namus, o sandarūs plastikiniai langai dažniausiai būna aklinai uždaryti. To pasekmė – pelijančios sienos, baldai, net drabužiai spintose, namuose tvyrantis nemalonus kvapas. Maža to – dažnai pajuntame, jog ir sveikata suprastėjo. Kaip išvengti pelėsių plitimo bei juos naikinti, klausėme Marijampolės visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Aušros SKRIPKAITIENĖS.

– Kas yra pelėsiai?

– Tai grybai. Jie auga siūlais, gijomis, sudarydami grybieną ir augindami mažytes juodos, pilkos, žalsvos spalvos sporas, todėl pelėsis matomas plika akimi.

– Kodėl pelėsiai ima augti ir plinta mūsų namuose?

– Priežasčių yra daug. Viena jų – padidėjusi drėgmės kondensacija. Normaliai vėdinant eksploatuojamas patalpas kondensacijos neturi būti, todėl patarčiau būtinai vėdinti namus sudarant skersvėjį – tokia terpė yra nepalanki pelėsiams daugintis. Patalpas, kuriose kaupiasi drėgmė, ypač virtuvę, reikia vėdinti keletą kartų per dieną, o jei gaminate maistą – dar dažniau. Kad nepelytų vonios sienos ir lubos, nakčiai palikite praviras duris, kad išsisklaidytų garai ir šiluma. Pelėsiams palanki tamsesnė aplinka, todėl rekomenduojama patalpose, kur nėra langų, laikyti įjungtą silpną šviesą.

Drėgmės daugiau susikaupia tuose namuose, kur daug laistomų gėlių, skalbiami ir džiovinami drabužiai, gaminamas maistas. Tokiuose būstuose drėgmės surinktuvas (arba oro sausintuvas) būtų viena iš pelėsio prevencijos priemonių.

Yra daug su pastato išore susijusių pelėsio plitimo priežasčių. Jas gali pašalinti specialistai.

– Kai kas skundžiasi, kad renovuojant būstą apšiltinus sienas, pakeitus langus bute įsiveisė pelėsis, nors iki tol jo nebuvo.

– Pastato renovacija nėra paprastas dalykas – net ir apšiltinus namą, pakeitus stogą ir langus, pastatas turi „kvėpuoti“. Specialistai turėtų patarti, o gyventojai suprasti, kad statinių konstrukcijos leidžia taupyti energiją, tačiau dėl to sumažėja natūralaus vėdinimosi galimybės. Rekomenduočiau pasitarti su specialistais dėl natūralaus vėdinimo sistemų įrengimo. Nesant galimybės tai padaryti, būtina įrengti mechaninio vėdinimo sistemas.

Dabar daug kalbama apie pastatų renovaciją, ypač daugiabučių. Aptarkite su kaimynais vėdinimo sistemos įrengimo klausimą jau vien dėl to, kad vėliau, gyvendami gražiame, atnaujintame name, neturėtumėte problemų dėl pelėsio.

– Stogų ar vandentiekio sistemos pratekėjimus, sienų įtrūkimus, vandens kondensavimąsi ant vamzdynų ir metalinių konstrukcijų gali sutvarkyti tik specialistai. O kokias prevencijos priemones galėtų taikyti patys gyventojai?

– Kaip jau minėjau, pirmiausia – dažnas ir intensyvus namų vėdinimas bei pakankama šiluma. Svarbu namuose valyti dulkes, nes jose vystosi parazitinių rūšių pelėsiai.

Parduotuvėse gausu preparatų, kurie naikina pelėsį, tik jas naudojant privalu laikytis instrukcijos. Tačiau smarkiai išplitusio pelėsio naikinimą ir prevenciją rekomenduojame patikėti specialistams.

– Gal mokslinėje literatūroje yra naujų žinių apie pelėsių poveikį sveikatai?

– Taip, joje vis dažniau skelbiama apie naujus toksiškų metabolitų gamintojus, išskiriamos naujos pelėsių gaminamos medžiagos, diagnozuojami nauji žmonių ir gyvūnų sveikatos sutrikimai, kuriuos lemia dažnai net nedideliais kiekiais su oru ir maistu į organizmą patekusios pelėsių gaminamos nuodingos medžiagos (mikotoksinai), o ilgesnis jų poveikis sukelia įvairias, pradinėje stadijoje sunkiai diagnozuojamas ligas.

Pelėsis gali būti viena iš alergijos, bronchinės astmos ar kvėpavimo takų uždegimo, kitų sunkių ligų priežasčių. Trumpalaikis jo poveikis sveikatai pasireiškia galvos skausmu, nerviniu dirglumu, nuovargiu, akių ašarojimu ir kt.

Labiausiai pelėsiams jautrūs kūdikiai, maži vaikai, nėščios moterys ir žmonės, kurių imunitetas nusilpęs. Tie, kurie norėtų, kad jų namuose būtų atlikti tyrimai dėl gyvenamosios aplinkos oro taršos mikroskopiniais grybais, gali kreiptis į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją telefonu (8 5) 27 09 229. Dėl kitų patalpų taršos mikroskopiniais grybais ir grybų jautrumo dezinfekcinėms medžiagoms nustatymo galima kreiptis į Botanikos institutą telefonu (8 5) 27 96 640.

Daiva KLIMAVIČIENĖ

Marijampolės visuomenės sveikatos centro vyr. specialistė