Melioracijai skiriami pinigai tirpsta vis greičiau

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Šįmet Vilkaviškio rajono savivaldybei melioracijos darbams skirta 575 tūkst. Lt. Už tokią pačią sumą praeitais metais suremontuota ir rekonstruota 2,8 km griovių, 3,4 km drenažo linijų, 84 ha drenuoto ploto, 4 pralaidos, atlikti 5 užtvankų remonto ir priežiūros darbai, parengta šūsnys dokumentų.

Pasak Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistės Linos Galvydienės, atlikti darbai – tik lašas didžiulėje melioracijos darbų baloje. Rajone yra nusausinta per 76 tūkst. ha žemių, kurių drenažo sistema per pusę amžiaus visiškai susidėvėjusi. Savivaldybė prižiūri 37 tiltus, 983 pralaidas, 5 užtvankas, 1126,65 km griovių.

„Šįmet už skirtus pinigus atliksime mažiau darbų, nes pakilo minimalus darbo užmokestis, tai automatiškai pabrango ir melioracijos darbai. Paskaičiavus melioruotus plotus ir skiriamus pinigus, vienam hektarui prižiūrėti tenka 7,5 lito. Šįmet numatyta vėl kiek įmanoma rekonstruoti ir remontuoti drenažo linijas, prižiūrėti hidrotechninius statinius, planuojami minimalūs projektavimo, reikalingų dokumentų ruošimo darbai“, – pasakojo L. Galvydienė.

Vienintelė išeitis – Europos Sąjungos (ES) parama. Šįmet Žemės ūkio skyriaus specialistai ruošia jau trečią projektą daliai melioracijos sistemų rekonstruoti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–
2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“. Tikimasi gauti maksimalią paramos sumą – 1,035 mln. Lt. Keturiose Šeimenos seniūnijos vietovėse planuojama už šią sumą sutvarkyti per 150 ha laukų. Du projektai bus vykdomi Karalių kaime, po vieną Vaičlaukyje ir Mažuosiuose Būdežeriuose. Drenažas, kurį planuojama sutvarkyti, pagerintų net septyniasdešimties rajono ūkininkų laukus. Tai būtų labai žymi investicija į žemės ūkio sąlygų gerinimą rajone.

Užpraeitų metų pradžioje Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija taip pat teikė paraišką gauti maksimalią paramos sumą Šeimenos seniūnijos dalies melioracijos sistemų rekonstravimui. Praeitą liepą paraiška patvirtinta ir pasirašyta sutartis projekto finansavimui. Laukų būklė pamažu gerėja, bet prieš akis – aibė nenuveiktų darbų, kurių laikui bėgant vis daugėja.

Pasinaudojus įvairiais projektais per trejus metus į rajono laukus jau investuota per 7 mln. litų. Pernai ne tik įvykdytas jau antras Savivaldybės administracijos teiktas projektas, bet melioracijos darbus už gautą maksimalią ES paramą baigė ir dvi melioracijos sistemų naudotojų asociacijos. ES parama pasinaudojo Gudkaimio melioracijos įrenginių naudotojų asociacija (1 142 732 Lt) ir Gižų seniūnijos Oranų kaimo melioracijos statinių naudotojų asociacija (924 755 Lt). Užpraeitais metais paramą įsisavino trys asociacijos.

Dar dviejose asociacijose darbai tebevyksta. Šįmet juos turėtų užbaigti Mažųjų Šelvių ir Galakaušių kaimų melioracijos sistemų naudotojų asociacijos. Visų asociacijų įgyvendinamuose projektuose Savivaldybė dalyvauja
partnerio teisėmis, asociacijoms yra skirta maksimali paramos suma.

Žemės ūkio skyriuje dirbantys trys melioracijos specialistai užsiima ne tik seniau nusausintų žemių gelbėjimo darbais. Kartu su L. Galvydiene dirbantys Lina Inkratienė ir Juozas Muraška turi įvairių kitokių pareigų. Vien per praeitus metus skyriaus specialistai išdavė 22 dokumentus, skirtus projektuoti statiniams melioruotoje žemėje ir apsodinti žemę mišku, parašė 27 pritarimus statinių projektavimui kaimuose, išduoti 7 melioracijos statinių planai dirbtiniams vandens telkiniams melioruotoje žemėje įrengti ir suderintos jų įrengimo vietos. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ paruošta dokumentacija 3 pareiškėjams dėl 17,8 km melioracijos griovių tvarkymo. Pastarieji iki birželio turės priduoti padarytus darbus. Nauji pareiškėjai šia priemone nesigundo.

Pasak žemės ūkio skyriaus specialistų, žmonės ateina, domisi, bet paraiškų teikti nenori. Mat ši priemonė turi nemažai trūkumų. Vien išpjovus menkaverčius medžius, krūmus ir nušienavus griovius efekto neretai nepasiekiama. Daug kur yra deformavęsi, nuslinkę griovių šlaitai, dugne susikaupę nuosėdų klodai, dėl to grioviai neatlieka savo funkcijų. Tačiau už šlaitų tvarkymą ir griovių gilinimą kompensacija nenumatyta. Aišku, rajone yra ūkininkų, kurie savo laukuose grioviais rūpinasi ir be jokių paramų, nes patiria didesnį nuostolį jų netvarkydami ir negalėdami dirbti užmirkusių dirvų.

Kiekvieną mėnesį Žemės ūkio skyriaus melioracijos specialistams reikia sutvarkyti atliktų darbų apskaitą ir pateikti ataskaitą VĮ „Valstybės žemės fondas“. Melioracijos klausimais pernai konsultuota apie 700 ūkininkų. Išnagrinėta daugybė žemdirbių skundų, vykta į konfliktines situacijas, raštu atsakyta į prašymus. Kad ir lėtai, bet ateina pavasaris, prasidės specialistų darbai ir už kabineto durų. Teks vykti į kaimus, kur kasmet neišvengiamai vis neatlaiko drenažo sistemos ir vanduo apsemia gyventojų kiemus, kelius. Tokius darbus melioracijos specialistai vadina „gaisrų gesinimu“. Lėšos būtiniausiems gelbėjimo darbams kasmet skiriamos iš Savivaldybės Kaimo rėmimo fondo. Pernai šiam reikalui panaudota 43 tūkst. litų.