Daugiabučių gyventojai šilumos punktų prižiūrėtojų keisti neskuba

Eglė KVIESULAITIENĖ

Beveik prieš tris mėnesius įsigalioję Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai praktiškai egzistuoja tik popieriuje. Daugiabučių šilumos punktus ir sistemas mūsų rajone kaip prižiūrėjo, taip ir prižiūri šilumos tiekėjai.


Išdrįso tik du

Nuo lapkričio 1 d. įsigaliojus Šilumos ūkio įstatymo pakeitimams, kurie leido centralizuotos šilumos vartotojams patiems pasirinkti šilumos punktų ir vidaus sistemų prižiūrėtojus, buvo daug svarstymų, kas perims paslaugą ir kiek ji kainuos. Keiksnoję UAB „Litesko“, kad šie kas mėnesį lupa nemenkus pinigus už sistemų ir punktų priežiūrą, ir grūmoję kumščiais žmonės netrukus aptilo, nes niekas nedrįso įvardyti, kokios sumos užsiprašys kiti tokią paslaugą siūlysiantys privatininkai.

Anksčiau nuolat šilumos tiekėjų kabinetų slenksčius mynę ir patys punktus prižiūrėti ketinę daugiabučių bendrijų pirmininkai, kiti įgalioti asmenys netrukus nuleido rankas supratę, kad ant savo pečių kraunasi didžiulę atsakomybę. Mat vien reguliuoti šilumos kiekį ir susižerti atlygį nepakaks. Sugedus sistemai teks rūpintis ir remontu, o tam pinigų kažkokiu būdu teks išreikalauti iš namo gyventojų. Tad iš visų entuziastų rūpintis daugiabučio šilumos punkto ir sistemos priežiūra liko tik du: nuo seno su šilumos tiekėjais dėl šios teisės kovojęs vilkaviškietis Stanislovas Vidžiūnas ir šios srities specialistas, kūrenimo katilais prekiaujantis verslininkas Linas Dubickas.


Laukia teisės aktų

Kol kas šilumos punktų ir sistemų priežiūros nesiryžo perimti ir šią paslaugą ketinusios teikti bendrovės „Vilkuva“ bei „Kybartų darna“. Mat Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija kol kas nepriėmė jokių teisės aktų, kurie reglamentuotų paslaugos kainas, taip pat – kas ir iš kokių lėšų turi dengti sąnaudas, reikalingas šilumos punkto įrangai įsigyti, remonto darbams ir pan. Neišaiškinus šios metodikos, jokia bendrovė prisiimti atsakomybės nenori. O laikas kapsi. Kol kas, t. y. pereinamuoju laikotarpiu, punktus bei sistemas prižiūri šilumos tiekėjai, tačiau iki liepos 1 d. gyventojams būtina apsispręsti galutinai ir pasirinkti prižiūrėtoją.

Nors įstatymas jau seniai įsigaliojo, kol kas niekas oficialiai neperėmė ir daugiabučių šiluminių mazgų. Kadangi šilumos tiekėjai į jų renovaciją investavo pinigus, perimant punktus namų bendrijoms ar kitiems juridiniams asmenims teks mokėti pinigus. Tačiau mūsų rajono daugiabučių gyventojams dėl to nerimauti nevertėtų, mat suskaičiavus nusidėvėjimą ir kitus eksploatacinius parametrus šiluminių punktų likutinė vertė svyruoja nuo 0 iki 1 lito. Kur kas brangiau teks mokėti neseniai renovuotų šilumos punktų savininkams, bet mūsų rajone tai privačių asmenų neliečia, o tik kelias įstaigas ir bendroves.


Dirbti bus lengviau

UAB „Litesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ komercijos direktorė Renolda Kubilienė įsitikinusi, kad nuo liepos 1 dienos, kai žmonės patys pagaliau pasirinks šilumos punktų bei sistemų prižiūrėtojus, jų bendrovei dirbti bus lengviau. Mat anksčiau didžioji konfliktų su vartotojais dalis kildavo būtent dėl dalykų, susijusių su punktų priežiūra. Ir dabar dar yra žmonių, įsivaizduojančių, jog nuotolinio valdymo prietaisais „Litesko“ reguliuoja šilumos punktų rodmenis savo naudai, „kaitina“ radiatorius, kad tik išluptų daugiau pinigų.

– Žmonės seka žiniasklaidoje pasirodančius pranešimus apie „Vilniaus energijos“ reikalus ir įsivaizduoja, jog tas pats vyksta ir mūsų rajone. Bet Vilkaviškis – ne Vilnius. Net šilumos ūkio įstatymas didiesiems miestams ir rajonams taiko skirtingas nuostatas. Mes tiesiog jau pavargome būti visapusiškais „blogiečiais“, – dėl gyventojų požiūrio krimtosi R. Kubilienė.


Geros žinios

„Vilkaviškio šilumos“ vadovė patikino, kad nuotolinio valdymo prietaisais šiluma tikrai nereguliuojama, nes tai nuo lapkričio 1 d. uždrausta įstatymu. Daugiabučių šilumos mazgai šilumos kiekį reguliuoja pagal daviklius, reaguojančius į lauko temperatūrą.

Jei taip reguliuojama temperatūra gyventojų netenkina, jie turėtų kreiptis į UAB „Litesko“ ar tiesiai į punktą prižiūrintį specialistą. Bet norint keisti temperatūrą, t. y. ją didinti ar mažinti, reikia pristatyti daugiau nei pusės namo butų savininkų arba jų gyventojų sutikimus. Tokia tvarka netaikoma tiems namams, kurie patys perėmė šilumos punktų priežiūrą. Jų gyventojai šilumą reguliuojasi taip, kaip susitaria.

R. Kubilienė pasidžiaugė, jog netrukus rajono gyventojus turėtų pasiekti ir geresnės žinios. Kadangi rajono Taryba patvirtino šilumos tiekėjų investicinius projektus, ketinama statyti daugiau biokuru kūrenamų katilų. Be to, vasario pabaigoje Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi patvirtinti naują bazinę šilumos kainą, o tai reiškia, kad mūsų rajono gyventojams šiluma šiek tiek atpigs.