Žmonės neskuba skaičiuoti stogų

Eglė MIČIULIENĖ

Vyriausybės priimtos asbesto šalinimo programos pirmajame etape norima išsiaiškinti, kiek Lietuvoje yra asbestcemenčio stogų ir kitų asbesto turinčių gaminių. Tačiau naudos iš to nesitikintys gyventojai tokių duomenų teikti neskuba.

Prašo kreiptis į seniūnijas

Prieš penkerius metus Lietuvoje uždrausta naudoti asbestą ir jo turinčius gaminius. 2008-aisiais patvirtinus šešerių metų asbesto šalinimo programą, pradėti registruoti gyventojų pastatai, turintys šios kenksmingos sveikatai medžiagos. Minėtos inventorizacijos tikslas – nustatyti, kiek gyvenamuosiuose namuose, ūkiniuose statiniuose, viešojo naudojimo pastatuose yra jiems statyti panaudotų asbesto turinčių gaminių bei įvertinti, kokia šių gaminių būklė.

Dėl šios priežasties asbesto turinčių pastatų savininkai nuo pernai prašomi kreiptis į rajono Savivaldybę ar seniūnijas ir užpildyti reikalingus dokumentus.

Tačiau Vyriausybės patvirtinta programa stringa: kartu su 2010-aisiais baigtis turėjusi registracija pratęsta dar pusei metų, iki 2011-ųjų vidurio.

Daugiau kaip šimtas
tūkstančių

Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Liansbergis sakė, jog iki šiol visi dokumentai buvo pildomi raštu, tik 2010-ųjų gruodžio pabaigoje gauta speciali programa, kuri leidžia visus duomenis kompiuteriu suvesti į bendrą informacinę sistemą „Asbestas“.

Taigi šiuo metu rajono Savivaldybės ir seniūnijų specialistai į šią programą surašo jau surinktus duomenis. Per pirmas dvi savaites į sistemą suvesta apie pusę tūkstančio rajono objektų.

„Šeimenos seniūnijos duomenimis, vien joje yra apie 2400 kiemų. Jei skaičiuosime, kad viename ūkyje yra vidutiniškai po tris statinius, tai vienoje seniūnijoje gausime per 7000 statinių su asbesto stogais. Be viso šito, dar yra įstaigos, organizacijos ir ūkininkai, senosios fermos – žodžiu, per seniūniją vidutiniškai susidarys apie 10 000 statinių, o per dvylika seniūnijų – bent 120 000 statinių su asbestcemenčio šiferio stogais. Todėl darbas laukia tikrai didelis“, – kalbėjo R. Liansbergis.

Įsileidžia ne visi

Kadangi gyventojai patys su dokumentais nesiveržia, seniūnijos į kaimus skaičiuoti stogų siunčia žmones iš viešųjų darbų programos.

Pagal tokią programą porą mėnesių dirbusi pajevonietė Danguolė Protasevičienė šypsojosi, jog šis darbas – ne iš lengvųjų.

Žmonės į „stogų skaičiuotojus“ reaguoja įvairiai. Kai kurie nepasitiki, nenori įsileisti į namus, tad tenka eiti keletą kartų. O ir įsiprašius vidun paaiškėja, jog ne visi turi susitvarkę pastatų dokumentus, nėra unikalių numerių, kurių reikalaujama užpildyti duotoje formoje. „Tokių gyventojų prašome, kad važiuotų į Registrų centrą ir gautų pažymas. Ar žmonės tai darys – nežinia, nes viskas priklauso tik nuo jų geranoriškumo. O šiferio stogų kaimuose – daugybė, tik statinių skaičius kiemuose nevienodas. Kai kur neseniai daryta inventorizacija, tai žmonės suskaičiavę iki menkiausio statinio, užfiksuotos net mažytės stoginės. Daugiausia suskaičiavau vienoje sodyboje esančių 16 statinių“, – kalbėjo D. Protasevičienė.

Griauti nelieps

Pasak D. Protasevičienės, dauguma gyventojų klausia, kiek pinigų gaus iš valstybės, jei keis stogą.

Kiti, priešingai, bijo, jog įvedus į apskaitą jų statinius, stogą pasikeisti bus privaloma, kitaip savininkai bus baudžiami.

„Mes jiems aiškiname, kad niekas prievarta stogų griauti nelieps ir nebaus. Tačiau kol kas nekalbama ir apie finansinę paramą“, – pasakojo moteris.

Kaip teigia šios programos įgyvendintojai, šiferio gaminius suskaičiuoti reikia tam, kad būtų galima planuoti tokių gaminių šalinimo iš aplinkos darbų apimtį, o pagerėjus situacijai – ir finansavimo poreikį. Iki šiol informacija apie asbesto turinčius gaminius, jų būklę nebuvo renkama ir kaupiama.

Pasibaigus inventorizacijai, laukia šiferio šalinimo etapas. Tačiau kol nėra asbesto turinčių gaminių šalinimo iš aplinkos skatinimo mechanizmo, t. y. valstybės paramos, sunku tikėtis, kad žmonės skubės keisti stogus.

Neaišku net ir tai, kur reikės dėti kenksmingą šiferį. Šiuo metu asbestcementis šiferis arčiausiai priimamas tik Alytuje.

Sukelia vėžį

Sovietmečiu asbestas dėl savo savybių – atsparumo cheminėms medžiagoms ir ugniai, blogo šilumos ir garso laidumo – plačiai naudotas statybinių medžiagų gamybai. Didžioji dalis asbesto panaudota šiferiui ir vamzdžiams gaminti, todėl jo yra beveik visuose tais laikais statytų namų stoguose, katilinėse, šiluminėse trasose.

Statistikos duomenimis, Lietuvoje gali būti sunaudota apie 1 mln. tonų asbestcemenčio gaminių, iš kurių apie 96 proc. sudaro šiferinė stogų danga.

1976 m. asbestas įrašytas į Tarptautinio vėžio tyrimo centro (TVTC) žmogui sukeliančių vėžį veiksnių sąrašą. Ši medžiaga gali sukelti bronchų, plaučių, skrandžio ar net žarnyno vėžį.

Kol šiferis nepjaustomas arba pats neima irti ir skaidulos nesklinda į orą, neigiamo poveikio sveikatai nėra. Tačiau dėl atmosferos poveikio nuolat vyksta stogo erozija. Šiferis ima dūlėti ir trupėti, o asbesto dalelės pasklinda aplinkoje.

Aštrūs asbesto plaušeliai įkvėpus gali įsmigti bet kurioje plaučių audinio vietoje. Kai kurie gali patekti į kraują ir nukeliauti į bet kurį organą. Susikaupusių asbesto plaušelių žmogaus organizmas negali nei ištirpinti, nei suskaidyti.

Kasmet nustatoma apie 1,5 tūkst. naujų plaučių vėžio atvejų, iš jų apie 50 per metus gali būti sukelti asbesto. Kadangi asbesto kancerogeninis poveikis žmogaus sveikatai yra ilgalaikis, liga gali užklupti tik po 20 ar net daugiau metų.