Tyrėjai dėl avarijos apkaltino… krepšį

Eglė KVIESULAITIENĖ

Į avariją patekusi ir ranką susižalojusi vilkaviškietė net neįsivaizdavo, kad tyrimas gali pakrypti tokia linkme. O didžiausiu kaltininku dėl sužalotos rankos bus pripažintas ant dviračio rankenos vežtas polietileninis krepšys.

Suko priešais

Vilkaviškietė Birutė Almonaitienė puikiai prisimena kovo 29-ąją, kai į krepšį įsimetusi sūnaus sportbačius, stiklainį vandens atsigerti bei porą sumuštinių nutarė dviračiu numinti iki Giedrių gyvenvietėje esančios tėviškės ir pasikrapštyti daržuose. Buvo pats vidurdienis, 12.30 val., kai moteris važiavo S. Nėries gatve pro profesinės mokyklos bendrabučiu vadinamą pastatą. Kaip pasakoja Birutė, ją, vos įvažiavusią į sankryžą, aplenkė raudonas automobilis ir iškart suko dešinėn į Žemdirbių gatvę. Prieš pat nosį išnirusi mašina užtvėrė kelią, todėl dviratininkė virto. Moteris tiksliai negalėjo pasakyti, ar ji dviračiu atsitrenkė į automobilį, ar pargriuvo vengdama susidūrimo ir stabdydama. Tačiau nelaimė įvyko tik dėl to, kad nepraleidęs pagrindiniu keliu važiavusios dviratininkės automobilis suko.

Iš B. Almonaitienę aplenkusio automobilio iššokusi moteris padėjo pakelti dviratį, iškvietė greitąją pagalbą. Kaip paprastai, aplink iškart susirinko grupelė žmonių.

Birutė puikiai prisimena, kaip susijaudinusi vairuotoja vis kartojo, kad yra kalta, nes nepraleido dviratininkės. Automobilį vairavusi moteris guodėsi, jog jos dukrelė susirgo laringitu, todėl dėl šio rūpesčio esanti išsiblaškiusi, maniusi, kad dviratininkė taip pat suks į dešinę, o ne važiuos tiesiai, todėl ir įvyko avarija. Anot B. Almonaitienės, vairuotoja net atvykusiam greitosios pagalbos ekipažui, kurio vairuotojas teiravosi, kas nutikę, patvirtino, jog esanti kalta – nepraleidusi tiesiai važiavusios dviratininkės.

Kalta pati

Nukentėjusią dviratininkę apžiūrėję medikai konstatavo, kad jai lūžęs kairės rankos stipinkaulis. Lūžis buvo sudėtingas, todėl moteriai teko ilgokai gydytis, jos laukia dar viena operacija. Ilgai avarijos pasekmes besigydžiusiai B. Almonaitienei net į galvą nešovė, kad, rodos, elementari situacija gali tapti visai neaiški, o avarijos kaltininke gali būti pripažinta pati nukentėjusioji. Todėl moteris nevarstė įvykį tyrusių pareigūnų kabinetų durų ir neklausinėjo, kaip vyksta tyrimas.

Tik birželio pradžioje B. Almonaitienė iš prokuratūros gavo pranešimą, kad ikiteisminis tyrimas dėl avarijos nutrauktas. Nutraukimo motyvas – specialistų išvada, jog ant automobilio ir dviračio išorinių sugadinimo požymių nerasta, todėl darytina išvada, jog B. Almonaitienė susižaloti ranką galėjo ir krisdama pati. Kristi nuo dviračio ji galėjusi dėl to, kad ant rankenos vežė krepšį su daiktais, kuris, kaip įtariama, sutrukdė vairuoti.

Gavusi tokį nutarimą, avarijoje nukentėjusi moteris apstulbo. Ji negalėjo patikėti savo akimis: juodu ant balto buvo parašyta, kad dėl sužalotos rankos kalta tik ji pati ir jos vežtas krepšys, galėjęs „sumėtyti“ ir apversti dviratį.

– Tuo keliu į tėviškę važinėju jau penktas dešimtmetis, – stebėjosi B. Almonaitienė. – Dažnai į krepšį įsimetu pavalgyti, atsigerti, bet niekada nesu griuvusi nuo dviračio. Juolab kad krepšį vežiausi ant dešinės rankenos, o griuvau į kairę pusę. Net pagal fizikos dėsnius tai būtų nepaaiškinama…

Nutarimą apskundė

Moteris nutarė nesitaikstyti su tokia neteisybe ir kreiptis į rajono vyriausiąjį prokurorą, kad tyrimą atnaujintų. B. Almonaitienė skunde nurodė, jog įvykio vietoje buvo susirinkę žmonių, kurie galėjo matyti patį eismo įvykį ar bent su juo susijusias aplinkybes. Iš visų į avarijos vietą susirinkusių žmonių B. Almonaitienė iš matymo pažinojo tik vieną.

Rajono vyriausiasis prokuroras Kęstutis Jasaitis nutarė atnaujinti ikiteisminį tyrimą, nurodydamas apklausti įvardytą liudytoją bei dalyvių parodymus patikrinti įvykio vietoje.

Tačiau ir atnaujinto tyrimo rezultatas buvo toks pat, kaip ir ankstesnio. Nors įvykio vietoje nukentėjusi B. Almonaitienė nurodė, jog griuvo pačioje sankryžoje, 2,5 metro iki ašinės linijos, vairuotoja buvo įsitikinusi, kad dviratininkė nukrito likus 6 metrams iki sankryžos. Liudininkas, kuris važiuodamas pro šalį sustojo pastebėjęs jau įvykusią nelaimę, manė, jog dviratininkė gulėjo 3 metrai iki sankryžos. Todėl ikiteisminis tyrimas dar kartą buvo nutrauktas.

Skyrė baudą

– Nesuprantu, negi tyrėjai neprivalo apklausti visų liudytojų, medikų, galiausiai, kaip paprastai daroma neaiškiose situacijose, kreiptis pagalbos per laikraštį. Negi pareigūnai neprivalo nuodugniai apžiūrėti įvykio vietos ir užfiksuoti visų aplinkybių? – stebėjosi nukentėjusi dviratininkė. – Juk toje vietoje, kurioje griuvau, ant kelio liko vandens dėmė, nes sudužo mano vežtas stiklainis. Jei tai būtų užfiksuota, šiandien nekiltų abejonių dėl konkrečios įvykio vietos, o priimant sprendimą, kas kaltas, nereikėtų remtis vien prieštaringais įvykio dalyvių parodymais.

Tačiau paskutinis lašas, perpildęs moters kantrybės ir pasitikėjimo teisėsauga taurę, buvo policijos pareigūno skambutis, kviečiantis… susimokėti baudą. Paaiškėjo, jog, priėmusi nutarimą tyrimo nebeatnaujinti, prokuratūra įpareigojo Kelių policiją pritaikyti administracinę atsakomybę ir nubausti dviratininkę už tai, kad ši vežėsi krepšį. Policija B. Almonaitienei skyrė 30 litų baudą.

Prokurorai neabejoja

Paprašytas pakomentuoti tokią prokuratūros poziciją vyriausiasis prokuroras K. Jasaitis buvo tvirtai įsitikinęs, kad priėmė teisingą sprendimą. Pasak jo, dėl eismo įvykio apkaltinti vairuotojos neįmanoma – nebuvo įrodymų, jog ji pažeidė eismo taisykles. Juolab kad ir ekspertai pateikė išvadas, jog automobiliu dviratininkė kliudyta nebuvo. Dviratininkės versijos nepatvirtino ir liudininko parodymai. Tad pripažinti vairuotoją kalta nebeliko pagrindo. Anot prokuroro, bet kuris teismas apkaltintą vairuotoją būtų išteisinęs. Be to, teisininkai visuomet laikosi nerašytos taisyklės: geriau tegul lieka nenubaustas kaltas, nei būna apkaltintas nekaltas žmogus.

Tuos, kurie šioje istorijoje pasigedo pagrindinio dokumento, galinčio atsakyti į visus klausimus, t. y. policininkų nubraižytos įvykio schemos, galime nuvilti. Mat patruliai į įvykio vietą atvažiavo tuomet, kai dviračio ant gatvės nebebuvo. Schemoje tėra parodytos transporto judėjimo kryptys, dėl ko neaiškumų ir taip nekyla. Bet įvykio vieta schemoje paprasčiausiai nepažymėta.

Galima būtų svarstyti, kam iš viso reikalinga tokia schema ir ką šioje situacijoje galima vertinti kaip objektyvius parodymus. Tačiau tyrėjai jau priėmė verdiktą: Kelių eismo taisyklės draudžia dviratininkams vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti ar kelia pavojų kitiems eismo dalyviams. Būtent šį KET punktą, anot prokurorų, ir pažeidė nukentėjusi dviratininkė. Ir nors policijos pareigūnai neprisimena, kad per metus už šį pažeidimą būtų nubaustas bent vienas dviratininkas, prokuroro įsitikinimu – tai policijos aplaidumas, mat krovinius besivežantys dviratininkai kelia rimtą pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.