Mokytojas istorikas parengė vertingų nuotraukų albumus

Birutė NENĖNIENĖ

Mo­ky­to­jas Bro­nius Ule­vi­čius Vil­ka­viš­kio kraš­to mu­zie­ju­je pri­sta­tė sa­vo pro­jek­tą „Sū­du­vos (Su­val­ki­jos) ma­žo­ji sak­ra­li­nė architektūra“. Pa­ro­da Su­val­ki­jos (Sū­du­vos) kul­tū­ros cent­ro pa­tal­po­se veiks iki me­tų pa­bai­gos.

Kraš­to mu­zie­jaus di­rek­to­rius A. Ži­lins­kas is­to­ri­jos mo­ky­to­ją B. Ule­vi­čių ver­tai pa­va­di­no met­raš­ti­nin­ku, nes jis nuo 1974 me­tų, tik pra­dė­jęs dirb­ti mū­sų ra­jo­ne, Pa­šei­me­nių mo­kyk­lo­je, įsi­lie­jo į kraš­to­ty­ri­nį dar­bą, įžval­gia aki­mi už­fik­suo­da­mas fak­tus bei reiš­ki­nius.

Sa­va­no­riš­kai ėmę­sis fo­tog­ra­fi­jo­se įam­žin­ti Su­val­ki­jos kraš­to ka­pi­nių se­nuo­sius ir nau­jes­nių lai­kų pa­mink­lus, mo­ky­to­jas šį sa­vo žings­nį pa­va­di­no po­mė­giu. Pa­sak pa­ties au­to­riaus, fo­tog­ra­fuo­ti – taip pat ma­lo­nu kaip ki­tam žve­jo­ti, me­džio­ti ar pan. Jis sa­vo pa­si­rink­to po­mė­gio ke­ly­je at­ra­dęs ke­le­rio­pos, ne pi­ni­gais įver­ti­na­mos, nau­dos. Vi­sų pir­ma, pe­da­go­gas pa­ts tu­ri pro­gą įsi­gi­lin­ti į kraš­to is­to­ri­ją, pra­plės­ti sa­vo aki­ra­tį, o svar­biau­sia tai, kad su­kaup­tą me­džia­gą ga­li per­teik­ti mo­ki­niams, da­ly­tis su ki­tais žmo­nė­mis, ji įdo­mi vi­suo­me­nei.

„Kai su­ma­žė­jus mo­ki­nių už­da­rė Pa­šei­me­nių pa­grin­di­nę mo­kyk­lą, ku­rio­je dir­bau is­to­ri­jos mo­ky­to­ju, ir išė­jau „į atsargą“, at­si­ra­do dau­giau lai­ko gi­lin­tis į pa­mėg­tą hobį“, – sa­kė B. Ule­vi­čius.

Mo­ky­to­jas fo­tog­ra­fuo­da­mas ka­pi­nių pa­mink­lus ap­lan­kė Kal­va­ri­jos, Prie­nų, Ig­liš­kė­lių, Ma­ri­jam­po­lės, Kaz­lų Rū­dos, Ąžuo­lų Bū­dos, Skriau­džių, Vei­ve­rių, Gar­lia­vos, Ku­dir­kos Nau­mies­čio, Ša­kių bei Men­ku­pių kai­mo (sa­vo gim­ti­nės) ka­pi­nes. Iš šių nuo­trau­kų is­to­ri­kas pa­ren­gė ke­tu­ris iliust­ruo­tus al­bu­mus ir at­ski­rą al­bu­mą „Gra­žiau­si Sū­du­vos (Su­val­ki­jos) ma­žo­sios sak­ra­li­nės ar­chi­tek­tū­ros paminklai“.

Fo­tog­ra­fuo­da­mas B. Ule­vi­čius žvel­gė is­to­ri­ko žvilgs­niu, už­fik­suo­tus ob­jek­tus – kry­žius, pa­mink­lus ar jų de­ta­les, ka­pų tvo­re­les – su­skirs­tė pa­gal lai­ko­tar­pius, ar­chi­tek­tū­ros sti­lių, puo­šy­bos ele­men­tus. Vi­sa tai per­kė­lęs į kom­piu­te­ri­nę laik­me­ną, pa­ro­dos au­to­rius pa­kvie­tė į nea­ki­vaiz­di­nę eks­kur­si­ją ek­ra­ne ir atė­ju­sį ne­gau­sų žiū­ro­vų bū­rį. Tie vaiz­dai tik pa­tvir­ti­no mo­ky­to­jo aiš­ki­ni­mą, kad jis do­mė­jo­si ir pa­si­rin­ko fo­tog­ra­fuo­ti tik pa­čius gra­žiau­sius, me­niš­kiau­sius, la­biau­siai Su­val­ki­jos kraš­to ko­lo­ri­tą at­spin­din­čius ob­jek­tus, kad jiems nu­fo­tog­ra­fuo­ti tai­kė pa­lan­kiau­sią pa­ros ar me­tų lai­ką.

Ne­tu­rė­da­mas rė­mė­jų, mo­ky­to­jas pa­si­klio­vė sa­vo va­lia, lė­šo­mis ir en­tu­ziaz­mu. Ta­čiau sa­kė esąs la­bai dė­kin­gas, kad jo už­mo­jus su­pra­to ir ge­ra­no­riš­kai pa­dė­jo Sei­mo na­rys A. But­ke­vi­čius, UAB „Olim­pi­jos spaustuvė“, UAB „Vicompa“ di­rek­to­rius V. Ja­nu­le­vi­čius, kruopš­čiai tal­ki­no E. Ja­nu­le­vi­čiū­tė. „Sa­vo mokytoju“ fo­tog­ra­fi­jų au­to­rius įvar­di­jo bu­vu­sį ko­le­gą, tech­no­lo­gi­jų mo­ky­to­ją Vis­val­dą Ka­li­naus­ką.

Abu ko­le­gos pri­si­mi­nė, kaip juos su­vie­ni­jo Bro­niaus gal­vo­je gi­mu­sios min­tys nyks­tan­čią ir be­si­kei­čian­čią is­to­ri­ją įam­žin­ti nuo­trau­ko­se. Iš pra­džių B. Ule­vi­čius ne tik ne­tu­rė­jo fo­toa­pa­ra­to, bet ir ne­mo­kė­jo fo­tog­ra­fuo­ti. Vis­val­das jau tu­rė­jo fo­tog­ra­fa­vi­mo pa­tir­ties, to­dėl jie dvie­se lan­ky­da­vo ka­pi­nes. Vie­nas nu­ro­dy­da­vo, ką fo­tog­ra­fuo­ti, ki­tas tai įam­žin­da­vo, to­dėl pri­sta­ty­tuo­se al­bu­muo­se yra ir V. Ka­li­naus­ko nuo­trau­kų. Ko­le­ga su­tei­kė Bro­niui ir pir­mą­sias fo­tog­ra­fa­vi­mo pa­mo­kas. Abu juo­ka­vo, kad jų „muilinės“ jau ati­tar­na­vo, tad su­si­ruo­šę vyk­ti į Kau­ną – rei­kia Bro­niui nu­pirk­ti nau­ją ge­rą fo­toa­pa­ra­tą.

Ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dą, jog mo­ky­to­jas B. Ule­vi­čius ne­sus­tos sa­vo ieš­ko­ji­mų ke­ly­je. Apie tai pa­klaus­tas jis pa­tvir­ti­no, kad ir to­liau steng­sis už­fik­suo­ti bei is­to­ri­jai pa­lik­ti ša­lia esan­čius, ta­čiau kar­tais ne­pas­te­bi­mus ir neį­ver­ti­na­mus da­ly­kus.

Kal­bė­ję mu­zie­ji­nin­kai iš­sa­kė ke­le­tą pa­sta­bų „iš sa­vo varpinės“ ir pa­ta­rė mo­ky­to­jui B. Ule­vi­čiui šiuo ra­miu rudens–žiemos pe­rio­du, kai fo­tog­ra­fuo­ti ap­lin­ky­bės nė­ra pa­lan­kios, pa­reng­ti prie nuo­trau­kų met­ri­kas.