Eglė MIČIULIENĖ
Miškų kontrolės skyriaus pareigūnai miškų savininkams primena, jog privaloma atlikti jaunuolynų ugdymo ir miško žėlinių bei želdinių priežiūros darbus.
Už tai, kad savininkas neprižiūri miško, jam numatoma administracinė atsakomybė. Už miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų pažeidimą taikoma nuo 300 iki 400 litų nuobauda.
– Nereikėtų laukti, kol miškų kontrolės pareigūnai ims tikrinti ir bausti. Pats žmogus turėtų rūpintis savo nuosavybe. Jei yra problemų, mes visada konsultuojame ir padedame. Jeigu savininkas nepajėgia miško prižiūrėti pats, yra šias paslaugas atliekančios firmos, urėdijos, miškų savininkų kooperatyvai, – kalbėjo Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Vilkaviškio rajono agentūros vyresnysis specialistas Liudvikas Puskunigis.
Pasak pareigūno, svarbiausia: medeliams žėliniuose ir želdiniuose, ypač spygliuočiams, kad jie gautų šviesos iki rugsėjo vidurio. Gavęs šviesos spygliuotis puikiausiai auga, žiemoja, sukaupia jėgų kitiems metams.
L. Puskunigis priminė, jog minkštųjų lapuočių medelius privaloma prižiūrėti iki 6 metų, spygliuočių ir kietųjų lapuočių – iki 8 metų.
Miško žėlinių ir želdinių priežiūrai priskiriami šie darbai: medelių pasodinimo vietų, šalčių iškilnojamų medelių, jų apnuogintų šaknų užpylimas žemėmis, užneštų žemėmis medelių atkasimas, stelbiančios žolinės augalijos, stelbiančių menkaverčių medelių ir krūmų pašalinimas, paviršinio vandens nuleidimas, žuvusių tikslinių medžio rūšių atsodinimas.
Miško savininkai jaunuolynuose iki 20 metų privalo atlikti šviesinimo ir valymo kirtimus, t. y. ugdyti perspektyvius pagal augimvietę medelius.
Visą informaciją apie miško ugdymo darbus galima gauti kreipusis į miškų kontrolės specialistus (tel. 8 615 18 679) arba artimiausioje girininkijoje.
– Mes nuolat randame pažeidimų: žmogus tai negali prižiūrėti miško, tai užmiršta. Tačiau jei nuėmei derlių, šiuo atveju – iškirtai mišką, tai malonėk jį ir atkurti, kaip to reikalauja įstatymai, – sakė L. Puskunigis.
Negalima užmiršti ir miško sanitarinės būklės – reikia rūpintis kenkėjų naikinimu.
Savo „darbą“ miškuose atlieka žievėgraužiai, nors šiemet jie, anot L. Puskunigio, pasireiškia nestipriai. Žievėgraužiai veisiasi sausuoliuose, išvartose bei išlaužose. Po karštos vasaros rudeniop paprastai atsiranda nauja žievėgraužių generacija.
Norint apsaugoti mišką nuo šių kenkėjų, būtina atlikti sanitarinius kirtimus.
Šiemet medžius puola amarai, dar kitaip vadinami chermesais. Ant šakos jie „susuka“ maždaug centimetro dydžio panašų į kankorėžį darinį. Šį perlaužus atsiveria visas amarų lizdas.
– Taigi, reikia nuolat apeiti savo miško valdas, o kilus problemoms skambinti miškų kontrolės pareigūnams – tuomet bus mažesnė tikimybė padaryti klaidų, – sakė L. Puskunigis.
Specialistas priminė ir kitą problemą. Artėjant rudeniui žmonės jau rūpinasi mediena, tačiau nekreipia dėmesio į tai, ar ši yra su dokumentais. Pasak L.Puskunigio, apvalios medienos įsigijimas, vežimas be dokumentų užtraukia atsakomybę nuo 100 iki 500 litų.
– Dauguma žmonių apie tai žino, bet tiesiog nekreipia dėmesio. Tačiau taip elgiantis galima įsigyti ir vogtos medienos. Juk miškai – tai turtas, kuris yra neužrakintas. Tačiau nepamirškite, kad mediena prilyginta akcizinėms prekėms. Todėl ne tik malkos, bet ir technika, kitos priemonės, net jei jos ir nepriklauso pažeidėjams, tačiau yra naudojamos medienos vagystėms, yra konfiskuojamos, – pabrėžė pareigūnas.



Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.