Šventojo Tėvo paskirtasis vyskupas išaugo Vilkaviškio žemėje

Birutė NENĖNIENĖ

Praeito penktadienio vidurdienį Lietuvą pasiekė informacija iš Vatikano, jog Šventasis Tėvas Benediktas XVI Vilniaus arkivyskupijos vyskupu augziliaru paskyrė Vilkaviškio vyskupo generalvikarą monsinjorą Arūną Poniškaitį.

Numatoma, jog naujojo vyskupo nominato konsekracija vyks Vilniaus arkikatedroje per Lietuvos globėjo šv. Kazimiero iškilmes, kovo 4-ąją.

Vilkaviškio katedroje apsilankantys tikintieji A. Poniškaitį dažnai matydavo įvairių religinių švenčių metu, laukiama, kad ir ateinantį sekmadienį čia jis aukos sumos šv. Mišias.

Arūnas Poniškaitis yra vilkaviškiečių Genovaitės ir Stanislovo Poniškaičių vyriausias sūnus. Jis gimė 1966 m. rugpjūčio 1 dieną, 1984 metais baigė Vilkaviškio 2-ąją vidurinę mokyklą (dabar – „Aušros“ gimnazija). Po privalomosios tarnybos kariuomenėje, 1987 metais, buvo priimtas į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Ją baigęs 1992 metais iš Vilkaviškio vyskupo J. Žemaičio rankų gavo šventimus kunigo tarnystei ir buvo paskirtas Alytaus Šv. Angelų sargų parapijos vikaru.

Iš Alytaus jaunas dvasininkas pasiųstas į teologijos studijas Romos popiežiškajame Šv. Grigaliaus universitete, kur 1997 metais įgijo teologijos licenciato, o 2001 metais – teologijos daktaro laipsnį. Grįžęs į Lietuvą jis ėjo Alytaus Šv. Kazimiero parapijos klebono bei Vilkaviškio vyskupijos Palaimintojo Jurgio Matulaičio kunigų seminarijos Marijampolėje dvasios tėvo pareigas. 2001–2009 metais dėstė fundamentinę teologiją Vytauto Didžiojo universitete, vedė kursus kunigų seminarijoje bei kolegijoje.

2003 metais kunigas A. Poniškaitis buvo paskirtas Vilkaviškio vyskupijos kurijos notaru, o nuo 2004 metų – Vilkaviškio vyskupo generalvikaru (pakeitė garbaus amžiaus sulaukusį V. Bartušką). 2005 metais A. Poniškaičiui suteiktas Šventojo Tėvo kapeliono monsinjoro titulas.

Pastarąjį dešimtmetį A. Poniškaitis buvo Vilkaviškio vyskupijos kunigų tarybos narys ir konsultorius, Marijampolės „Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenės kapelionas, Vilkaviškio vyskupijos atstovas leidinyje „Bažnyčios žinios“, bendradarbiavo „Vatikano radijuje“, buvo Ateitininkų federacijos Marijampolės krašte dvasios vadas.

Užsitarnavęs garbingus titulus ir atlikdamas atsakingas pareigas, A. Poniškaitis paprastai ir draugiškai bendrauja su senais pažįstamais, naujai sutiktais žmonėmis.

Šiuo metu A. Poniškaitis susipažįsta su Vilniaus arkivyskupijos gyvenimu bei institucijomis, rengiasi konsekracijai.

Vyskupo augziliaro, arba vyskupijos (arkivyskupijos) ordinaro pagalbininko, pareigos yra talkinti vyskupui jo darbe. A. Poniškaitis talkins arkivyskupui, kardinolui Audriui Juozui Bačkiui.

Vyskupams pagalbininkai skiriami tose vyskupijose, kuriose platus sielovados ir administracinės veiklos laukas. Nuo 1991 metų Vilniaus arkivyskupo padėjėjo pareigas eina jau garbaus amžiaus vyskupas Juozas Tunaitis (g. 1928 m.)

Pagal Bažnyčios kanonų teisę, kiekvienam konsekruojamam dvasininkui turi būti pavesta vyskupija, todėl vyskupai augziliarai skiriami į vadinamuosius titulinius vyskupų sostus. Tai istorinės vyskupijos, kurių išlikęs tik vardas (titulas), nes buvo įkurtos pirmaisiais krikščionybės amžiais, vėliau dėl įvairių priežasčių nunyko, tapo kitų tikėjimų išpažinėjų teritorija. Daugiausia tokių nunykusių vyskupijų yra dabartinėje Turkijoje, Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje.

Monsinjoras A. Poniškaitis tituluotas Sinos vyskupu. Ši vyskupija buvo dabartiniame Tunise, žemėse, kurios kelis amžius prieš Kristų buvo žinomos kaip Kartagina. Ankstyvosios krikščionybės laikais jos, nukariautos Romos imperijos, tapo svarbiu evangelinio tikėjimo židiniu.

Ankstesnis titulinis Sinos vyskupas buvo dabar jau miręs apaštalinis nuncijus Graikijoje arkivyskupas Paulas Tabetas.