Man ranką spaudė ir N. Chruščiovas
Gydytojas Kazimieras BARŠAUSKAS:
– Buvo 1964 metų rugpjūčio ar rugsėjo mėnuo. Vieną dieną Kybartuose eidamas iš ligoninės į polikliniką geležinkelio stoties perone pastebėjau besibūriuojančius kybartiečius. Vieno jų paklausiau, koks čia susibūrimas. Pasirodo, jog tuoj turi atvykti traukinys „Maskva–Kaliningradas“, kuriuo važiuoja Nikita Chruščiovas. Jaunesniems „Santakos“ skaitytojams turiu paaiškinti, kad tuo metu N. Chruščiovas buvo Tarybų Sąjungos komunistų partijos pirmasis sekretorius, faktiškai – Tarybų Sąjungos vadovas.
Netrukus traukinys atvažiavo ir kelioms minutėms stabtelėjo geležinkelio stotyje. Iš vieno vagono su negausia palyda išlipo N. Chruščiovas. Tarp laukiančiųjų buvo rajono bei miesto vadovai. N. Chruščiovas keletą minučių kalbėjosi su tuometiniu partijos rajono komiteto pirmuoju sekretoriumi A. Stuokumi, vėliau pradėjo sveikintis su arčiausiai stovėjusiais žmonėmis. Tarp „laimingųjų“ buvau ir aš, tuomet jaunas Kybartų ligoninės ginekologas. Ranką N. Chruščiovas spaudė tvirtai, vyriškai.
Apie ką tąkart kalbėjosi partijos vadovai, aš nežinau. Tik po kelių mėnesių geležinkelio stotis, nuo pat įsikūrimo vadinusis Virbalio geležinkelio stotimi, buvo pervadinta Kybartų vardu.
Man N. Chruščiovas padarė įspūdį dėl to, kad į kelionę leidosi paprastu keleiviniu traukiniu. Negausi bei nepriekabi buvo ir jo apsauga. Aš, pavyzdžiui, sveikindamasis kitoje rankoje laikiau sakvojažą, bet nei jo, nei manęs niekas netikrino.
Į tai galėtų atkreipti dėmesį ir dabartiniai mūsų šalies vadovai, kurie net po Lietuvą važinėja su didžiausia apsauga ir renkasi prabangiausias keliones.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.