Naujose taisyklėse atsižvelgta ir į vairuotojų pageidavimus

Eglė KVIESULAITIENĖ

Nuo sausio 1 d. pasikeitė kai kurie Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimai. Vairuotojai žiemą galės važinėti dygliuotomis padangomis, o taksistai – vėl gyvenvietėse nesisegti saugos diržų.

Taksistai nesisegs

Susisiekimo ministerija informavo, jog tvirtinant pakeitimus Kelių eismo taisyklėse atsižvelgta į ekspertų ir vairuotojų pastabas. Viena jų – Taksi ir mažųjų autobusų vairuotojų profesinės sąjungos išreikštas susirūpinimas dėl taksi vairuotojų saugumo. Pagal seniau galiojusias KET, taksistai gyvenvietėse turėjo teisę nesisegti saugos diržų. Ši nuostata buvo taikoma dėl taksistų saugumo. Mat saugos diržu prisisegęs vairuotojas neturi galimybės apsisaugoti užpuolimo atveju.

Tačiau pastaraisiais metais galiojusiose KET išimtis taksistams buvo panaikinta ir jie privalėjo segtis saugos diržus. Nors taksistai ilgai protestavo ir įrodinėjo savo teises, į tai nebuvo atsižvelgta iki tol, kol pernai gegužę Kaune buvo žiauriai nužudytas taksistas. Tad prieš kelerius metus galiojusi nuostata nuo šių metų vėl grąžinta: taksistai gyvenvietėse neprivalo segtis saugos diržų.

Tokia nuostata bus taikoma laikinai, iki 2012 m. liepos 1 d. Tikimasi, kad per tą laiką taksi įmonės suspės pasirūpinti tinkamomis saugumo priemonėmis: automobiliuose įrengs atitvarus, stebėjimo kameras, pagalbos mygtukus ar kt.

Dygliuotų padangų
nedraus

Dar viena svarbi KET nuostata pakeista net neįsigaliojusi. Mat 2008-ųjų KET redakcijoje buvo įrašyta, kad nuo 2011 m. balandžio 10 d. bus draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Pastarąją buvo inicijavę kelininkai, motyvuodami tuo, kad dygliuotos padangos gadina kelio dangą. Toks draudimas galioja ne vienoje Europos Sąjungos valstybėje.

Būsimas draudimas visuomenėje sukėlė nemažai diskusijų. Vairuotojai teigė, jog mūsų eismo sąlygų negalima lyginti su pietinių valstybių, kur žiemą sniego ar apledėjusių kelių praktiškai nebūna. Juolab kad važinėti dygliuotomis padangomis nedraudžiama ne tik Skandinavijos šalyse, Estijoje, Austrijoje, Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Čekijoje, Slovakijoje, Islandijoje, bet net Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje. Įsiklausiusi į gyventojų nuomonę, kad svarbiau rūpintis žmogaus gyvybe, o ne kelio dangos saugojimu, bei tarptautinę patirtį, Susisiekimo ministerija šią KET nuostatą atšaukė. Tad vairuotojai gali drąsiai pirkti dygliuotas padangas, nes kitais metais jų išmesti dar neteks.

Įspės apie matuoklius

Taip pat vėl įteisintas anksčiau galiojęs kelio ženklas „Automatinė greičio kontrolė“, perspėjantis apie kelio ruože įrengtus automatinius greičio matavimo prietaisus. Kaip komentavo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, avaringuose kelio ruožuose įrengtais automatiniais greičio matuokliais siekiama užtikrinti eismo saugumą bei sumažinti avarijų skaičių, o ne surinkti kuo daugiau baudų. Todėl kelio ženklas turi informuoti vairuotojus apie automatinius greičio matavimo prietaisus, kad būtų laikomasi Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Mūsų rajono keliuose neseniai pastatyti trys stacionarūs greičio matuokliai jau užfiksavo ne vieną jų nepastebėjusį greičio mėgėją. Tokių turėtų sumažėti, kai prieš matuoklius bus pastatyti perspėjantys ženklai.

Pareigūnai primena, jog tiek greičio matuokliais, tiek kitomis drausminančiomis priemonėmis siekiama eismo saugumo. Tad vairuotojai turėtų neviršyti greičio bei nepažeidinėti taisyklių visuose kelio ruožuose, o ne tik ten, kur yra drausminančios priemonės. Juo labiau kad pažeidimus fiksuoja ne tik stacionarūs, bet ir pareigūnų turimi mobilūs greičio matuokliai, prieš kuriuos įspėjamieji ženklai nestatomi.

KET derinant su Kelio ženklų ir signalų konvencija bei kitais tarptautiniais teisės aktais, naujoje taisyklių redakcijoje taip pat patikslinti kai kurių kelio ženklų pavadinimai ir jų reikšmės.