Šiandien gimtadienio nešvęsime – sveikinkite rytoj

Birutė NENĖNIENĖ

Žmonės gimsta kiekvieną dieną. Vieniems gimimo data labai svarbi ir visą gyvenimą ją pamini kaip šventę, kitiems ji mažiau reikšminga. Dalies žmonių gimtadienio datą įsimena visi, nes ji sutampa su kasmet visų švenčiamomis šventėmis.

Gimę Kūčių dieną

Net 88 mūsų rajono gyventojai, kasmet palydėdami senuosius kalendorinius metus, atsisveikina ir su vienais savo amžiaus metais. Šie žmonės gali tik džiaugtis ir didžiuotis, kad jų „gimtadienio garbei“ visur liejasi šampanas, o fejerverkai kyla visame Žemės rutulyje.

Mūsų rajone gyvena 122 žmonės, kurie gimtadienį švenčia gruodžio 25-ąją – pirmąją Kalėdų dieną. Tuomet visose katalikiškose pasaulio šalyse stalai padengiami įvairiausiomis vaišėmis.

Jei prie simbolinio bendro stalo panorėtume susodinti gruodžio 24-ąją, Kūčių dieną, gimusius rajono gyventojus, jo reikėtų labai ilgo – padengto 121 žmogui. Tarp jų būtų 68 moterys ir 53 vyrai. Amžius jų – įvairiausias: nuo trejų iki beveik šimto metų. Prie tokio stalo daugiausia žmonių – 33 – atvyktų iš Vilkaviškio, 21 – iš Kybartų, 19 – iš Šeimenos, 17 – iš Pilviškių, 9 – iš Klausučių, 8 – iš Bartninkų seniūnijų, iš likusių – po vieną kitą arba nė vieno.

Turėtume padėti daug tortų ir uždegti daug žvakučių, nes šitoje ilgoje užstalėje sėdėtų ir įvairius jubiliejus švenčiantys laimingi sukaktuvininkai. Sveikiname visus ir siunčiame šilčiausius linkėjimus su stebuklingos Kūčių nakties visų norų išsipildymais.

Keleto sukaktuvininkų paklausėme, kaip jie švenčia savo gimtadienį, kuri šventė jiems svarbesnė?

Kaip palaiminimas

Tautvydas Jašinskas per praėjusias Kūčias paminėjo savo dvidešimtmetį. Šiemet jis jau yra VGTU A. Gustaičio aviacijos instituto trečiakursis, ruošiasi įgyti inžinieriaus specialybę. Vaikinas labai gerai mokėsi Vilkaviškio „Aušros“ vidurinėje mokykloje, aktyviai dalyvavo užklasinėje veikloje, buvo vienas iš tų pirmųjų paauglių, ypač susidomėjusių kompiuteriais, baigė jaunųjų programuotojų mokyklą.

Tautvydas, baigdamas mokyklą, ilgai svarstė, kokį gyvenimo kelią pasirinkti – kunigo ar techninių dalykų specialisto.

„Kunigystės pasirinkti neišdrįsau, bet svajoju dar studijuoti orlaivių pilotavimą“, – sakė pas mamą atostogų sugrįžęs studentas. Tautvydas sostinėje aktyviai įsitraukė į studentų atstovybės veiklą, laisvalaikio akimirkas skiria psichologinės literatūros skaitymui.

Visiems vaikams gimtadienio šventė asocijuojasi su tortu, saldumynais. Tautvydas sakė, kad jo gimtadienis, kiek pats prisimena, buvo kitoks. Mamos iniciatyva šeimoje visada laikomasi katalikiškų tradicijų, todėl Kūčių dieną visi šeši vaikai niekada nevalgo saldumynų. Tautvydas sveikinimų su gimimo diena sulaukia po Kūčių vakarienės.

Tautvydo mama puikiai prisimena tą vėlų 1988 metų gruodžio 24-osios vakarą, kai už lango pūtė žvarbus vėjas, o apytuštės ligoninės palatoje buvo vėsu. Moteris dar spėjo šeimai suruošti Kūčių vakarienę, bet pati jau nesėdo prie stalo: Tautvydas gimė keliolika minučių po vienuoliktos.

„Girdėjau sakant, jog Kūčių vakarą, per Kalėdas ar Velykas gimęs kūdikis būna dvigubai palaimintas. Aš tuo įsitikinau, turėdama Tautvydą“, – jaudulio ašarą nubraukusi sakė mama. Tautvydas – jos atrama ir pagalbininkas.

Vyresnysis sūnus Edvardas pasirinkęs teologijos studijas, jaunesnysis Vytautas mokosi turizmo administravimo, dukra Jovita – abiturientė. Ji yra sudariusi kontraktą su modelių agentūra ir važinėja po tolimas šalis. Vasario 14-ąją, per Šv. Valentiną, gimusius dvynius Žygintą ir Žygimantą mama juokais pavadino meilės vaikais. Jie labiausiai prisirišę prie Tautvydo, kuris, šeimos gyvenimui taip susiklosčius, yra autoritetas ne tik kaip vyresnysis brolis, bet ir kaip tėvas.

Vyriausia – pilviškietė

Pilviškių miestelyje gyvenančią Eleną Dubickienę su 97-uoju gimtadieniu prie Kūčių stalo pasveikins ją globojančio krikšto sūnaus šeima.

Už senolę kalbėjusi krikštasūnio žmona Pranė apgailestavo, jog močiutė beveik negirdi ir prastai mato, mažai vaikšto. Ji prieš dvidešimtį metų palaidojo savo vyrą, su kuriuo vaikų nesusilaukė. Tad kiek pasilpusi ir negalėdama savarankiškai gyventi, senolė prieš ketverius metus iš savo namų Antanave atsikraustė į Pilviškius.

„Švenčiančiai 90-ies metų jubiliejų linkėjome sulaukti ir šimtojo, dabar ji to ir laukia“, – pasakojo Pranė Dubickienė. Dubickų šeima, susėdusi prie Kūčių stalo, visada pasveikina močiutę su gėlėmis, nes ši buvo ne tik gera šeimininkė, tačiau ir labai mėgo gėles, turėjo gražų darželį.

Į skaičius nežiūri

Vilkaviškietė Aleksandra Kušlienė šiemetinių Kūčių dieną švenčia 85-ąjį gimtadienį. Žvalaus balso ir optimistinės nuotaikos nestokojanti moteris sakė, jog visai nenorinti gimtadienių. Anot jos, ne kas kitas, tik tas didėjantis skaičius sendinąs. Katalikiškoje šeimoje užaugusiai moteriai Kūčios yra didesnė šventė už gimtadienį. Jį kartais pašvenčia pirmąją Kalėdų dieną. Kūčioms vilkaviškietė parūpina vieną kalėdaitį ir dabar iš jos, kaip vyriausios, rankų laužiasi paplotėlio visi kiti šeimos nariai. Būtinai dalijasi ir obuolį – gyvybės, gausumo simbolį, o po to valgo tradicinius patiekalus.

Moteris mokėsi senojoje Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazijoje, turėjo daug draugų, tapusių žymiais žmonėmis. Klasės draugė buvo ir aktorė Undinė Nasvytytė. Aleksandra, dar būdama paauglė, gerų manierų ir šeimininkavimo išmoko tarnaudama miesto burmistro Sajetos šeimoje. Jaunystėje pradėjusi, daug metų kepdavo labai skanius tortus. Moteris dirbo prekyboje, laisvalaikiu perskaitydavo šimtus knygų, lankydavosi spektakliuose, ypač mėgsta operetę.

Daugiau kaip prieš dešimtmetį palaidojusi vyrą, su kuriuo nugyveno per 50 metų, vilkaviškietė neliūdi dėl vienišumo. Nors nusilpo regėjimas, nors vaikščioti sunku, tačiau moteris sakė, jog galima įdomiai leisti laiką ir daug sužinoti klausantis klasikos radijo laidų. Per šią stotį ji klausosi ir sekmadieniais transliuojamų šv. Mišių iš Vilniaus arkikatedros.

„Nejaučiu jokių sunkumų, dėkoju Dievui, kad galiu džiaugtis gyvenimu. Pensija nedidelė, bet juk niekada nebuvome turtingi. Esu laiminga, galėdama džiaugtis vaikais, anūkais, proanūkiais“, – sakė A. Kušlienė, juokaudama, jog užsibrėžusi įvykdyti savo planą – sulaukti šimto metų.

Be dovanų neapsieinama

Vilkaviškiečiui Albertui Kunickui Kūčių dieną sukanka 75-eri.

Jis sakė, kad kaip ir visada per Kūčias, prie bendro stalo susirinks savi žmonės: jis su žmona ir dviejų sūnų šeimos – keturi anūkai ir proanūkė. „Pirmiausia dalysimės kalėdaitį, o paskui po truputį švęsime ir gimtadienį“, – sakė sukaktuvininkas.

Gimtadienio dovanos visada būna panašios – kas nors iš žvejybai tinkamų dalykų, nes šį pomėgį turi ne tik senelis, bet ir sūnūs bei anūkai.

„Mūsų senelė kiekvienais metais primezga kalėdinių dovanėlių: visiems šiltų kojinių, šalikų, o anūkėlei šiemet – net prašmatnų paltuką. Žmona – darbštuolė, puiki šeimininkė, iškepa skanų pyragą“, – gyrė pašnekovas savo sutuoktinę, su kuria kartu baigia nugyventi 53-ius metus.

A. Kunickas 1957 metais, ką tik atitarnavęs kariuomenėje, pradėjo dirbti tuometinėje Kybartų skardos gamykloje ir ten užsitarnavo pensiją. „Dabar užtenka visko, tik duok, Dieve, sveikatos. Ir kad politikai kasdien nesipyktų ir nesąmonių nekalbėtų“, – sakė jubiliatas.