Seniūnija bus šildoma sausais grūdais

Eglė MIČIULIENĖ

Ketvirtadienį Kybartų seniūnijos pastate pradėtas kūrenimo sezonas – išbandyta šiemet pastatyta nauja krosnis.

Iki šiol pastatas, kuriame įsikūrusi Kybartų seniūnija, buvo šildomas elektrinėmis akumuliacinėmis talpyklomis. Naktį būdavo naudojama elektros energija, o dieną elektra išsijungdavo ir akumuliatoriai šildydavo patalpas.

Nors už sunaudotą energiją buvo mokama naktiniu tarifu, per mėnesį už šildymą seniūnijai tekdavo sumokėti daugiau kaip 3000 litų.

Kaip sakė Kybartų seniūnas Audrius Balbierius, senoji šildymo sistema patalpų pakankamai neprišildydavo, be to, buvo pasenusi. Anksčiau nebuvo šildoma seniūnijos salė, koridoriai, šalo ir seniūnijos darbuotojai, ir interesantai. Todėl šiemet įstaiga buvo priversta pastatyti naujus šildymo įrenginius.

Buvo pakeista visa sistema ir įsigytas pagal vokiečių licenciją Lenkijoje pagamintas 40 kW galingumo katilas „Kostrzeva“. Tokio galingumo katilo visiškai užteks šildyti 450 m² Kybartų seniūnijos pastatą.

– Šis katilas gali būti kuriamas keturiomis kuro rūšimis: medžio granulėmis, grūdais, malkomis ir anglimis. Optimaliausias kuro variantas – medžio granulės, jos išskiria daugiausia šilumos. Tačiau mes nusprendėme, jog kūrensime ir granulėmis, ir grūdais, nes pastarasis variantas – pigesnis. Už sausų avižų toną reikia mokėti 200 litų, o granulių tona kainuoja apie 600 litų. Energetinės vertės skirtumas – apie 20 proc., – aiškino A. Balbierius.

Pats katilas seniūnijai kainavo 16 tūkst. litų.

Tačiau reikėjo išardyti seną sistemą, likusią dar nuo tų laikų, kai seniūnija buvo prijungta prie buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato, išvedžioti naują vamzdyną, nupirkti radiatorius. Viskas kainavo apie 70 tūkst. litų.

Kūrenant medžio granules krosnis jau išbandyta, ir, pasak seniūno, dega kuo puikiausiai. Pirmadienį į seniūniją atvažiuos specialistai ir sureguliuos katilą taip, kad jį būtų galima kūrenti avižomis.

A. Balbierius džiaugėsi, jog katilas reikalauja mažai priežiūros, seniūnijai nereikia samdyti kūriko. Kuro bunkeris užpildomas kartą per savaitę, tokiu pat dažnumu išvalomi ir pelenai. Įrenginys ekologiškas, mažai dūmų.

– Šią krosnį mums apsimokėjo įsigyti ir ekonominiu požiūriu, nes kūrenimas dabar bus pigesnis. Tokį patį šildymo įrenginį pernai pasistatė Gižų seniūnija ir dabar yra labai patenkinti. Gižiečiai per sezoną sukūreno 12 tonų granulių, šildymas jiems kainavo per 6000 litų.

Kadangi mūsų pastato plotas gerokai mažesnis, mums kainuos dar mažiau. Skaičiavau, kad reikės nupirkti penkias tonas granulių ir penkias tonas grūdų. Vadinasi, per šaltąjį sezoną pastatui šildyti sunaudosime kuro maždaug už 4 tūkstančius litų. O anksčiau seniūnijos šildymas per vieną sezoną atsieidavo apie 14 tūkst. litų, – sakė Kybartų seniūnas.