Šiandien šalyje sunkiai rasime šeimą, kurios nebūtų palietusi nedarbo šmėkla ar socialinių išmokų mažinimas. Prakalbus apie socialinę padėtį, dingsta šypsenos veiduose ir prasideda ilgos diskusijos, kaltinimai valdžiai, ministerijoms. Viena pusė teigia, kad negalima skriausti žmonių, kurie valstybės paramą užsidirbo savo ilgu darbu, o kita pusė nuolat kartoja, kad visiems, kiek įmanoma, nesusimažinus gaunamų pašalpų, pensijų, gali būti taip, kad iš viso vieną dieną nebeliks ko mokėti.
Apie tai, kokia tikroji padėtis ir kokios prognozės bent jau iki šių metų pabaigos, kalbėjomės su dar tik antrą mėnesį socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas einančiu Donatu JANKAUSKU.
– Šalyje didėja nedarbas, prastas mokesčių surinkimas vis labiau smukdo „Sodros“ biudžetą. Ar pritariate Prezidentės D. Grybauskaitės minčiai dalį „Sodros“ biudžeto skolų prisiimti valstybei?
– Šiandien vienas mūsų laikmečio palydovų yra nedarbas. Dėl jo kylančios problemos reikalauja nedelsiant daryti sprendimus, kurie nors kiek palengvintų žmonių socialinę padėtį.
„Sodra“ nėra atskira dalis. Jos veikla apima visas amžiaus grupes – nuo vaiko gimimo iki garbaus amžiaus senolių. Nebūtų rimta sakyti, kad „Sodros“ problemos yra atskirai nuo valstybės biudžeto dalykų. Jau dabar dalį „Sodros“ biudžeto dengia valstybė. Per porą paskutinių mėnesių du kartus teko dalyvauti Vyriausybės svarstymuose dėl skolinimo „Sodrai“.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Vyriausybė nesvarsto pensijų ar išmokų mokėjimų atidėjimo ar visiško nutraukimo klausimo. Dedame visas pastangas, kad žmonės išmokas gautų laiku, tad kai reikia – ir skolinamasi.
– Tikriausiai vien skolintis nematote prasmės, jeigu planuojate dar dviem procentais padidinti „Sodros“ įmokų tarifą. Ar tai nėra tik laikinas situacijos gelbėjimas, kuris vėliau vėl reikalautų įmokų tarifo didinimo?
– Tai yra tik viena iš laikinųjų priemonių, kurią siūlo Vyriausybė. Apie tai kalbama ir Nacionalinio susitarimo rengiamame projekte. Siūloma dviem procentais didinti socialinio draudimo įmokų tarifą, padalijant jį lygiomis dalimis darbuotojui ir darbdaviui. Finansų ministerijos skaičiavimais, tai esamu laikotarpiu papildytų „Sodros“ įplaukas 400–450 milijonų litų.
Labai norėčiau, kad sprendimai būtų priimami remiantis argumentų kalba, o ne emocijomis. Kito kelio nėra, nes kalbant apie „Sodros“ situaciją yra trys problemos sprendimo būdai: mažinti išlaidas, padidinti įmokas ir skolintis. Žinoma, labiausiai nerimą kelia skolinimasis, todėl jis turi būti daromas protingai, kad paskui tos skolų naštos nereikėtų tempti mūsų ateinančioms kartoms.
– Vis dėlto daugiausiai kalbama apie įvairių įmokų ir pensijų mažinimą. Ar nebijote būti pensininkų paduoti į teismą dėl teisėtų lūkesčių netesėjimo? Gal geriau visai atsisakyti našlių ir kitų pensijų rūšių, paliekant nepakitusią ir vienintelę – senatvės pensiją?
– Specialistai atliko įvairius skaičiavimus, kurie ir nulėmė būtent tokius pasiūlymus, apie kuriuos visuomenė dabar kalba. Didžiausias šiuo metu rūpestis ir svarbiausias tikslas yra laiku išmokėti pensijas ir kitas socialines išmokas, o ne galvoti, ar būsime pensininkų paduoti į teismą dėl netesėtų lūkesčių.
Visos šiuo metu Vyriausybės siūlomos priemonės, esant ekonominiam sunkmečiui, laikinos. Specialistai daug skaičiavo. Pasirinktas švelniausias variantas, kad nenukentėtų vien tik pensininkai ar vien tik mamos, ar neįgalieji. Sunkmetis sunkus visiems – ir dirbantiems, ir nedirbantiems žmonėms. Jis palietė mus visus, todėl ir ta našta privalo būti padalyta teisingai. Taip gyvenimas sudėstė, kad vieni gauna kelias – valstybines, našlių, mokslininkų ar kt. – pensijas, o kiti – tik senatvės. Kad prie sunkmečio prisidėtų visi, mažinamos jos visos proporcingai. Tai jau yra ne tik ekonominiai-finansiniai, bet ir teisiniai dalykai.
Gal kai kuriuos ir piktina gaunamos įvairios papildomos pensijos, tačiau jos yra labai įvairių dydžių. Štai našlių pensija – svarbu, prie kokios pensijos pridėsime tuos 70 litų. Vieni gauna solidžias, per 1000 litų siekiančias, o kiti – tik 700 litų pensijas. Ko gero, visai panaikinus našlių pensijas, gaunantieji daugiau tai ne taip skaudžiai pajustų, o gaunantiesiems mažiau šitai būtų didelis finansinis smūgis. Lygybės principas turi būti visur. Todėl našlių pensijos sumažės tik 2–3 litais.
Mes svarstome ir kalbame ne tik apie laikinas priemones, bet ir apie ilgalaikę visos „Sodros“ sistemos reformą, kad ateityje nebepakliūtume į tokią sunkumų „duobę“, kaip yra dabar. Ilgalaikę sisteminę reformą planuojame parengti per kitų metų pirmąjį pusmetį. Norime, kad antrajame pusmetyje ji iš Vyriausybės nukeliautų iki Seimo ir būtų priimta. Siekiame, kad visų išmokų skyrimo tvarka būtų skaidresnė.
– Ar neatrodo, kad prie tokios beviltiškos šiandieninės „Sodros“ situacijos prisidėjo ir patys socialinių išmokų gavėjai, kurie gaudami nedarbo pašalpas dar papildomai užsiiminėjo ir nelegaliu darbu?
– Kaip išeitį iš tokios padėties matau mokesčių mokėtojų ir galbūt žiniasklaidos vienybę, nenutylint tokių atvejų. Mokesčius mokame mes, dirbantys, ir jeigu norime, kad jie pasiektų tuos, kuriems to tikrai reikia, turime būti sąžiningi ir pilietiški.
Žmogau, jeigu tu nemokėdamas mokesčių randi būdų kaip užsidirbti ir dar naudojiesi socialinėmis išmokomis, vadinasi, skriaudi savo kaimynus, vaikus ir tuos, kurie sąžiningai moka visus mokesčius. Už to paties nesąžiningo piliečio vaikų mokslus sumoka ne jis pats, o mokytojai, gydytojai – visi tie, kurie sąžiningai dirba.
– Tai gal tą nesąžiningų piliečių kartą pati valstybė ir užsiaugino, mokėdama daugybę įvairių pašalpų? Kam dirbti, jeigu mokykloje vaikas gauna nemokamus pietus, aprūpinamas mokymosi reikmenimis, nemokamai važiuoja į mokyklą, šeima gauna kompensaciją už buto šildymą, nemokamus maisto paketus, rūbų?
– Tas išlaikytinių mentalitetas, kai vaikai auga matydami, kad nedirbant galima viską gauti, yra problema. Todėl ir kalbu apie du pagrindinius Vyriausybės darbus: greitų sprendimų, kurie gelbėtų esamą padėtį, priėmimą ir tolimesnes permainas, kurios reformuotų pašalpų skyrimo tvarką.
Dar būnant Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininku teko smarkiai kritikuoti Darbo biržą, kuri dirba nelanksčiai ir laiku neprisitaiko prie esamos situacijos. Tuomet ji buvo dar kitokia, kai spręsta, kaip ir kiek darbuotojų įsileisti į Lietuvą iš trečiųjų šalių. Dabar situacija pasikeitė. Darbo birža nuo šių metų padėjo įsidarbinti 90 tūkst. žmonių, paskyrė išmokas 133,8 tūkst. bedarbių – tai 49,3 procento nuo visų registruotų bedarbių. Iš viso teritorinėse darbo biržose registruota per 200 tūkstančių bedarbių.
Norėdami nors kiek sušvelninti nedarbą, didelį dėmesį skiriame viešųjų darbų programoms. Siekiant išlaikyti darbo vietas, nuo rugpjūčio 1-osios yra galimybė organizuoti viešuosius darbus ir privačiose įmonėse. Tai padės išlaikyti jau esamas darbo vietas. Kitiems metams esame numatę stipriai išplėsti viešųjų darbų programas, o ne keisti padėtį didindami pašalpų gavėjų skaičių.
– Kokia šiandien gali būti geroji naujiena žmonėms, pavargusiems nuo įvairių diskusijų ir spėliojimų dėl socialinių išmokų mažinimo ir gavimo?
– Jeigu siūlomas laikinas padėties stabilizavimo priemones Seimas priims, jos bus įgyvendinamos tik nuo Naujųjų metų. Gaunantieji socialines išmokas šiais metais gali būti ramūs. Nereikia nuo ryto iki vakaro galvoti ir panikuoti, ar gaus pensiją, – jos bus mokamos ir išmokamos laiku. Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus.
Kita gera naujiena yra sąžiningai daug metų dirbusiems žmonėms. Darbo stažas – tai kiekvieno žmogaus užtarnautas dalykas. Kuo didesnis darbo stažas, tuo išmokų mažėjimas bus menkesnis.
Nida ŠULCIENĖ
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.