Iš krašto istorijos

Žydai „pasendino“ Vilkaviškį, arba mažai tyrinėta tema

Seniausia data, kada paminėtas Vilkaviškis, yra 1561 metai. Tačiau dažniausiai Vilkaviškio įkūrimas siejamas su pirmosios katalikų bažnyčios pastatymu 1620 metais.

Praėjusią vasarą Vilkaviškyje viešėjęs istorijos tyrinėtojas Ralfas Salingeris iš Izraelio teigia, kad pirmą kartą oficialiai Vilkaviškis minimas 1545 m. karalienės Bonos rašte, kuriame ji nurodo skirti sausos medienos sinagogos Vilkaviškyje statybai.

Senosiose Vilkaviškio žydų kapinėse buvo išlikęs paminklas su 1575 m. data. Neseniai iš Izraelio gautuose dokumentuose minima, kad žydai savo bendruomenės metraštį pradėjo 1692 metais. Netrukus Krašto muziejuje išvysime šių senų dokumentų fotokopijas.

Žydų bendruomenės vaidmuo Vilkaviškio istorijoje – mažai tyrinėta tema. O juk ši tautinė mažuma Vilkaviškyje buvo pati gausiausia. 1923 m. duomenimis, iš 7263 gyventojų net 3206 (44 proc.) buvo žydai. Šios tautybės Lietuvos Respublikos piliečiai sudarė vos ne pusę prieškario miesto tarybos. Jie pirmininkavo apskrities taryboje. Vilkaviškietis Nachmanas Rachmilevičius (1876–1941) buvo išrinktas į Steigiamąjį Lietuvos Respublikos Seimą, tapo ministru.

Vilkaviškis gali didžiuotis, kad iš jo apylinkių kilo daug žymių asmenybių. Vienas žymiausių žydų ir Talmudo žinovų XVII amžiuje buvo Šabtajus ben Mejeris Ha-Kohenas, žinomas Šacho vardu. Jis gimė 1621 metais netoli Vilkaviškio.

Lietuvos žydai, vadinami litvakais, vienu talentingiausių XIX amžiaus pabaigos poetų laiko Šlomo Bliumgarteną (Jehoaš). Jis gimė 1871 metais Virbalyje ir išgarsėjo kaip Senojo Testamento vertėjas į jidiš kalbą. Visas pasaulis žino Kybartuose gimusio garsaus dailininko Isaako Levitano pavardę. Jam prilygsta primirštas dailininkas akademikas Mošė Maimonas, gimęs Vilkaviškyje 1860 m. Ne mažiau garsūs yra advokatas Michaelis Gerberis, buvęs sionistų organizacijos Kanadoje pirmininkas, rašytojas ir vertėjas Mirian Mergel-Mozesonas (Verzbelovsky), „Bundo“ lyderė mokytoja Ana Rozental. Ypač sudėtingas ir tragiškas buvo gydytojo iš Vilkaviškio M.Dembovskio gyvenimo kelias. Jis su legendinio bolševikų karvedžio S.Budiono kazokais pražygiavo kruvinais Rusijos pilietinio karo keliais. 1923 m. Vilkaviškyje išleista jo atsiminimų knyga „Su kazokais per Bukoviną iki Galicijos“. Gydytojas M.Dembovskis žuvo holokausto metais Pilviškiuose.

Paminėtina ir tai, jog daug žydų tapo Lietuvos savanoriais, sąžiningai tarnavo Lietuvos valstybei.

Beveik visi Vilkaviškio žydai žuvo Antrojo pasaulinio karo metais. Jie guli bendruose kapuose Vilkaviškyje, Virbalyje, Vištytyje, Pilviškiuose, Žynių kaime, kitose mirties stovyklų vietose.

Dalis žydų neišvengė ir Sibiro tremties. Izraelyje ir JAV gyvenantys žydų palikuonys sukūrę internetinę Vilkaviškio miesto ir žydų istorijos svetainę (anglų kalba). Siūlau surinkti: Jewish community in Vilkaviskis. Išvysite nuostabiausių vaizdų, perskaitysite įdomiausių istorijų. Pavyzdžiui, ar žinote, kad trys Napoleono armijos generolai palaidoti prie Vilkaviškio dvaro, o „Žemkalnijos“ (siuvimo fabriko) kieme yra holokausto aukų kapas? Sužinosite, kaip kilniai pasielgė lietuvė Juzienė, gyvenusi už 9 kilometrų nuo Vilkaviškio: kaime ji išslapstė sušaudyti pasmerktas dvi sesutes iš Faktorovskių šeimos. Gal dar yra gyvų šios drąsios moters artimųjų?

Mokslininkas genetikas Wayne Frankelis iš JAV sukūrė internetinį puslapį apie nuostabią kelionę į Vilkaviškį, kuriame jis 2007 m. rado prosenelio kapą ir tėvų namelio vietą. Savo įspūdžius svečias įamžino fotonuotraukose. Jose išvysite įstabių paminklų, kurie išlikę žydų kapinėse (žr.: www.lysurge.net /wayne _ genealogy /public/ vilk 2007).

Antanas ŽILINSKAS

Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius