Ką žinote apie knygnešius ir jų paminėjimą? Ką šiais laikais jūsų gyvenime reiškia knyga?
Lilija ŽILINSKIENĖ, kybartietė pedagogė:
– Man atrodo, kad Kybartuose gražiai įamžintas knygnešių atminimas. Apie juos visiems kybartiečiams ir miesto svečiams primena centre, prie autobusų stoties, pastatytas paminklas.
Ant mano stalo visada guli knyga ir laisvalaikiu prioritetą skiriu knygai, o ne televizoriui. Norint turėti labai patinkančią knygą, ją nusipirkti įmanoma ir iš mokytojo atlyginimo.
Jolita SINKEVIČIENĖ, vilkaviškietė mokytoja:
– Mano darbas, kiekviena diena susieta su knyga, todėl ir apie knygnešius tenka dažnai mokiniams kalbėti. Didžiulę biblioteką paveldėjau iš savo tėvų, po vieną kitą knygą pasistengiu nusipirkti.
Elena RUPEIKIENĖ, mokytoja, kraštotyrininkė:
– Knygnešių tema man įdomi kaip istorikei. Alvito pagrindinės mokyklos muziejuje turiu sukaupusi eksponatų apie knygnešius, neseniai gavau labai retą knygnešių „gadynės“ atviruką.
Knygas labai mėgstu skaityti, tiesiog neįsivaizduoju savo gyvenimo be knygos.
Rolandas BULKAUSKAS, socialinis pedagogas:
– Knygnešiams turėtume būti dėkingi už tai, kad išsaugojome lietuvišką raštą. Knyga yra mano draugas, palydovas, pagrindinis žinių šaltinis. Daugiausia skaitau psichologinę ir edukologinę literatūrą. Labai norėtųsi, kad mokiniai ir jaunimas daugiau skaitytų, nes dabar visi įnikę į kompiuterius, mobiliuosius telefonus.
Antanas KIČAS, alvitietis darbininkas:
– Apie knygnešius esu girdėjęs, žinau, kad minima jų diena. Jaunystėje labai mėgau skaityti knygas, dabar daugiau skaitau spaudą. Bet ir be knygos neišsiverčiu, ypač spręsdamas kryžiažodžius. Namuose turiu visas anksčiau išleistas enciklopedijas.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.