Vėliava – tautiškumo, valstybės simbolis

Birutė NENĖNIENĖ

Po to, kai sausio 22 dienos „Santakoje“ išspausdinome rašinį apie tai, kokių švenčių dienomis keliamos valstybės vėliavos ir kur jų galima Vilkaviškyje įsigyti (beje, nepaminėjome dar vienos vietos – „Senukų“ prekybos centro), skaitytojai pageidavo, kad primintume dar kai kuriuos juos dominančius dalykus. Ir, žinoma, svarbiausią, jog Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, vėliavas reikia iškelti ne tik prie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, įmonių, organizacijų, bet ir prie gyvenamųjų namų.

Reikia laikytis tvarkos

„Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas“ (2006-10-17 redakcija) apibrėžia, jog Lietuvos valstybės vėliava yra oficialus Lietuvos valstybės simbolis, tautinė vėliava – audeklas iš trijų lygių horizontalių spalvų juostų: viršutinės – geltonos, vidurinės – žalios, žemutinės – raudonos. Valstybės vėliava visada turi atitikti spalvų etaloninį atvaizdą ir matmenis. Audeklo pločio ir ilgio santykis turi būti 3:5. Paprastai prie, virš ir ant pastatų keliama 1 metro pločio ir 1,7 metro ilgio vėliava. Kai valstybės vėliava iškeliama vertikaliai, heraldinėje dešinėje pusėje turi būti geltona juosta, viduryje – žalia, kairėje – raudona.

Valstybės vėliavą arba vėliavėles galima naudoti (kelti, statyti) savo nuožiūra (asmeninių švenčių ar pan. atvejais), bet laikantis vėliavų naudojimo principų ir tik tokiu būdu, kad nebūtų parodyta nepagarba šioms vėliavoms.

Įstatymas taip pat nurodo, kokiais atvejais karstas su mirusiojo palaikais uždengiamas Lietuvos valstybės vėliavos audeklu, kuris, palaidojus mirusįjį, sulankstomas ir perduodamas mirusiojo giminėms (artimiesiems). Minint gedulą, Lietuvos valstybės vėliava nuleidžiama 1/3 stiebo ilgio. Jeigu vėliava keliama ne ant stiebo, ji keliama su gedulo ženklu – prie vėliavos koto prisegamas 10 cm pločio juodas kaspinas, kurio galai siekia vėliavos apačią.

Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, taip pat vasario 24-ąją – Estijos nepriklausomybės dieną ir lapkričio 18-ąją – Latvijos nepriklausomybės paskelbimo dieną prie Lietuvos Respublikos Seimo kartu su Lietuvos valstybės vėliava iškeliamos Latvijos ir Estijos valstybių vėliavos.

Iškeliama ir istorinė

Beje, tas pats įstatymas apibrėžia ir Lietuvos valstybės istorinę vėliavą (audeklas, kurio raudoname lauke vaizduojamas sidabrinis šarvuotas raitelis ant balto žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą sidabrinį kalaviją) bei reglamentuoja jos iškėlimo vietas ir progas.

Lietuvos valstybės istorinė vėliava nuolat iškeliama: virš Lietuvos valdovų rūmų Vilniuje, Trakų pilyje, karo muziejaus skverelyje Kaune, o vasario 16 d. – Valstybės atkūrimo dieną – prie (ant, virš) Signatarų namų pastato, esančio Pilies g., Vilniuje, kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – prie Seimo rūmų; gegužės 15 d. – Steigiamojo Seimo susirinkimo dieną – taip pat prie Seimo rūmų. Liepos 6 d.– Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną ši vėliava iškeliama prie Prezidento rezidencijos, liepos 15 d. – Žalgirio mūšio dieną – prie Krašto apsaugos ministerijos; spalio 25 d. – Konstitucijos dieną – prie Seimo rūmų, Respublikos Prezidento rezidencijos, Vyriausybės ir Konstitucinio Teismo.

Atėjo iš Europos

Balandžio 19 dieną galėsime paminėti kaip dabartinės trispalvės valstybės vėliavos įtvirtinimo datą. 1918 metais tą dieną Lietuvių Tarybos komisija, kurios nariai buvo J.Basanavičius, A.Žmuidzinavičius ir T.Daugirdas, nusprendė, jog vėliavą sudaro trys vieno pločio horizontalios juostos – geltona, žalia, raudona.

Lietuvos Taryba šį projektą patvirtino laikinąja Lietuvos valstybės vėliava, tik 1938 metų Lietuvos Konstitucijoje trispalvė buvo pavadinta Lietuvos tautos vėliava. Taigi ir dabar žmonės valstybės vėliavą vadina tautine, trispalve.

Tautinės vėliavos Europoje pradėtos kurti XVIII amžiaus pabaigoje. Istorikai teigia, jog didžiausią įtaką joms atsirasti padarė Prancūzijos Didžioji revoliucija, kai karališkąją baltą vėliavą pakeitė į trispalvę: baltą – raudoną – mėlyną. Trispalvės asocijavosi su trimis revoliucijos šūkiais: „Laisvė, lygybė, brolybė!“

Kuriant Lietuvos trispalvę, spalvų ieškota liaudyje ir jų pasirinkimą nulėmė tautinių audinių koloritas, nes juose rasta daugiausia geltonos, žalios ir raudonos spalvos. Dabar ir mažas vaikas, pakeltas iš miegų, pasakytų, ką reiškia mūsų vėliavos spalvos: geltona – tai saulė, šviesos, gerovės simbolis, žalia – tai gamtos grožis, miškai ir pievos, taip pat ji ir gyvybės, vilties spalva. Raudona simbolizuoja žemę, už Tėvynę pralietą kraują.

Panašiai šios spalvos aiškinamos ir kituose Europos kraštuose, tik vienur labiau išplečiama, kitur susiaurinama minėtų vertybių skalė.