Mezgėja žmones apdovanoja šiluma ir spalvomis

Birutė NENĖNIENĖ

Svajonė kartais išsipildo labai netikėtai. Tai gali patvirtinti vieno kioskelio, stovinčio Vilkaviškio centre, šeimininkė Ilona Tarankevičienė.

Prieš dvejus metus Klausučių seniūnė Gema Skystimienė sužinojusi, jog jų seniūnijos gyventoja Ilona gražiai mezga, bendruomenės namuose suorganizavo jos darbų parodą-pardavimą. Pasisekė puikiausiai, nes iš spalvingų, kokybiškų siūlų tvarkingai rankomis numegzti moteriški megztiniai, šalikai buvo vienetiniai. Tada iš miesto atvažiavusios pirkėjos savo šūksniais: „Oi, kodėl tokių dalykų nerasi Vilkaviškyje!“, prižadino ir pačios Ilonos nedrąsų norą įkurti savo įmonėlę.

Netrukus tarsi angelas būtų nusileidęs ir pakuždėjęs: išnuomojamas prieš katedrą esantis kioskas! Anksčiau jame buvo prekiaujama rūkalais, vėliau – spaudos leidiniais. Dabar jo didžiuliai langai pražydę puriais įvairiaspalvių siūlų kamuoliais ir mezginių raštais. Lauke šlapdriba, snaigės krenta ar vėjas ūžauja – už tų langų sėdi jauna moteris ir mezga. Bar bar bar pabeldžia praeivė į mažą langutį. Jis prasiveria – ir dvelkteli šiluma, palydima mezgėjos šypsenos.

Ilonos rankų nertiniais pasipuošusios moterys atkreipia kitų originalumą mėgstančių įvairaus amžiaus moterų dėmesį. Dažnai pas Iloną ir užsiprašoma kažko panašaus, jau matyto. Mezgėja sakė, jog niekada nemezga visiškai vienodų drabužių, nes tai ir pačiai nėra įdomu. Užmesdama akis ant virbalų ji tik įsivaizduoja galutinį vaizdą, bet megzdama paprastai prikuria kokią nors žurnale matytą detalę, derina pagal siūlus, spalvą.

Kartais moterys prašo numegzti pagal konkretų pavyzdį iš „Mezginių pasaulio“ žurnalo. Kitos perkasi siūlų ir pačios mezgasi arba močiutėms užsakymus neša, o Ilonos dažnai paprašo konsultacijos.

Mezgėjos klientės – ne tik vilkaviškietės. Atvyksta ir kybartietės, net kaunietės ar vilnietės susiranda – sako, jog Vilkaviškyje pigiau. Nuo praėjusios vasaros Ilona įsigijo klientę iš Austrijos. Prie Vištyčio ežero vasarojusi vidutinio amžiaus ponia Irena iš Vienos atsitiktinai pamatė jos mezginį. Labai patiko, todėl dabar užsienietė tapo nuolatine kliente, kuri visiškai pasitiki mezgėjos skoniu. Ilona jos užsakymus pasiunčia paštu. Būna užsakymų ir iš užsienyje uždarbiaujančių tautiečių.

Ilona pastebėjo, jog megzti drabužiai dabar madingi, bet labiau jais domisi vyresnio amžiaus dirbančios moterys. Labai pageidaujama paltų ir puspalčių. O jaunimo „mados šauksmas“ – trumpučiai, bambos nedengiantys voratinkliniai nertiniai. Kiauraraščiu megztus drabužius mėgsta ir moterys. „Paskutinė mada – ilgi megztiniai su didelėmis atverčiamomis apykaklėmis. Spalvos – daugiausia švelnios, pastelinės“, – aiškino moteris. Dabar nemėgstama raštuotų mezginių, bet vėl į madą sugrįžta pynės.

Pagal patentą dirbanti moteris sakė turi užsakymų toli į priekį, todėl vienai suspėti darosi neįmanoma. Pastarąjį rudenį ir žiemą ji primezgė daug šalikų, kuriuos jai viena klientė – vilkaviškietė Dalia papuošia gėlėmis iš veltos vilnos. Tokių šalikų mada į Vilkaviškį atėjo neseniai, o paklausa ypač išaugo prieš Kalėdas. Daug šių puošnių šalikų, kaip ir kitų mezginių, žmonės pirko dovanoms. Net vyrai savo mylimoms moterims. Moterys taip pat užsako vyrams dovanų megztinį ar šaliką.

Ilona mokėsi pedagogikos-psichologijos mokslų, vėliau dirbo prekyboje, o megzti išmoko iš močiutės. Pirmiausia nusimezgė šaliką, paskui iš knygų pati bandė išmegzti visokius raštus. Jei nebūtų patikę, nebūtų taip susidomėjusi. Daugiau megzti pabandė, kai parduotuvėse pradėjo atsirasti įvairesnių siūlų.

„Savaime taip išėjo“, – sakė moteris, prieš kokius šešerius metus net nesapnavusi apie tokį posūkį savo gyvenime. Dabar jau yra visokių minčių ir dėl ateities planų.