Reglamentas – ne savivalės instrumentas

Reglamentas – tai taisyklių rinkinys, nustatantis savivaldos institucijų veiklos tvarką ir formas. Savivaldybės tarybos, jos suformuotų institucijų ir atskirų Tarybos narių veikla turi būti vykdoma laikantis reglamento nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldos institucijos yra bet kurios demokratinės santvarkos pagrindas, šio svarbaus dokumento turinys iš dalies atspindi ir realiąją demokratiją Savivaldybės institucijose bei vietos bendruomenėje.

Rajono Tarybos posėdyje pristatydama reglamento projektą, Juridinio skyriaus specialistė kalbėjo: „Reglamento projektas buvo svarstomas komitetuose, susitikimuose, pastabas bei pasiūlymus teikė Tarybos nariai, Savivaldybės administracijos darbuotojai, atsižvelgta į Vyriausybės atstovo teikimą bei Savivaldos įstatymo pakeitimus“ („Santaka“, Nr. 86). Tačiau Tarybos nariams pradėjus svarstyti reglamento projektą, geranoriškumo atmosferos neliko nė kvapo. Iš 23 opozicijos pateiktų siūlymų Tarybos dauguma pritarė tik vienam. O atmetus opozicijos siūlymą pailginti laiką, skirtą Tarybos nariams susipažinti su posėdžio medžiaga, tolimesniame reglamento svarstyme ir balsavime opozicija atsisakė dalyvauti.

Sunku patikėti, kad opozicijos teikti siūlymai, išskyrus tą vieną, buvo tik „muilo burbulai“, ir dėl to Tarybos dauguma į juos neatsižvelgė. Priežastys, tikriausiai buvo kitos.

Ankstesniame reglamente nebuvo, o šiame įteisinta nuostata, kad „prieš paskelbtą Tarybos posėdį“ darbotvarkės klausimams svarstyti „rengiamas konsultacinis Tarybos narių posėdis, kurio sušaukimo dieną, valandą nustato meras, kuris pats arba per Tarybos sekretorių apie šaukiamą jungtinį komitetų posėdį informuoja komitetų pirmininkus“. Tokių vienu metu „konsultacinių“ ir „jungtinių“ posėdžių nerengia nė viena šalies savivaldybių Taryba, nes ši funkcija, kaip ir numato įstatymas, deleguojama Tarybos komitetams. Įteisinus mero šaukiamus „jungtinius-konsultacinius“ posėdžius, tapo netikslinga posėdžio darbotvarkės klausimus dar kartą svarstyti Tarybos komitetuose. Tikriausiai dėl šios priežasties reglamente ir neliko nuostatos, kad „Tarybos komitetai, apsvarstę Tarybos sprendimų projektus, svarstymo išvadas raštu pateikia ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki Tarybos posėdžio pradžios“.

Plačiai išdiskutuotas bei demokratiškai priimtas Tarybos reglamentas gali būti visai nedemokratiškas ir riboti savivaldos institucijų bei Tarybos narių teises, nustatytas įstatymais. Kaip reglamente atsirado nuostata, kad Tarybos narys gali kreiptis su paklausimu į vietos savivaldos institucijų vadovus tik „dėl informacijos, susijusios su Savivaldybės taryboje nagrinėjamais klausimais“, žino tie 13 Tarybos narių, balsavusių „už“.

Reglamento nuostatos, ribojančios Tarybos narių teises bei prieštaraujančios esminiams vietos savivaldos principams, atsiradimas reglamente – visai ne juodosios magijos darbas, bet rajono vadovų ir valdančiosios koalicijos realizuotas noras turėti „apynasrį“ opozicijai. Juk jau po pirmųjų naujosios Tarybos posėdžių opozicija savo paklausimais apie išeitines ir kitokias kompensacijas jas išsimokėjusiems pareigūnams gadino nervus.

Noras kuo daugiau turėti valdžios ir būti kuo mažiau kontroliuojamiems – suprantamas, bet Savivaldybė – ne nuomojamas dvaras, o Tarybos reglamentas – ne savivalės instrumentas. Toks mentalitetas neturi nieko bendro su demokratija ir vietos savivalda.

Spaudos atgavimo dienos proga rajono vadovai, kaip įprasta, linkėjo žurnalistams: „Ypatinga misija tvirtinant demokratijos pamatus, kuriant pilietinę visuomenę ir skatinant nuomonių mainus tenka Jums“. Gražūs palinkėjimai gali būti ir nuoširdūs, jeigu jie palydimi darbais, tvirtinančiais tos pačios demokratijos pamatus, bet ne ardančiais juos.

Algimantas GREIMAS