Pocviečiuose pagerbtas trijų partizanų atminimas

Tauro partizanų apygarda buvo gausiausia ir kovingiausia visoje Lietuvoje. Ji paliko ryškų pėdsaką pasipriešinimo kovoje už Lietuvos laisvę.

Jau treti metai kiekvieną vasarą mes prisiliečiame prie šito tragiško mūsų Tėvynei istorinio laikotarpio, atidengdami ir šventindami paminklus partizanams. Šiemet, rugpjūčio 19 dieną, buvo šventinamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro lėšomis pastatytas paminklas Pocviečio kaime (Klausučių seniūnija).

Paminklas stovi netoli Kemerzūno sodybos, ten, kur 1948 m. gegužės mėnesį žuvo trys Tauro apygardos Kęstučio rinktinės Klajūno būrio 69 kuopos partizanai: Vincas Dulskis-Žaibas, Juozas Simanavičius-Smauglys, Antanas Šipaila-Kovas. Deja, neteko rasti išsamesnės informacijos apie šių jaunų partizanų kovos kelią.

Šv. Mišias Žaliosios bažnyčioje aukojo Vilkaviškio dekanas Vytautas Gustaitis bei Virbalio ir Žaliosios parapijų klebonas Vitas Eidukaitis.

Po šv. Mišių ilga automobilių eilė nusidriekė Pocviečio kaimo link. Dulkėtais kaimo keliais vedusi Klausučių seniūnė Gema Skystimienė rūpinosi, kad niekas nenuklystų, nors kryptį rodė vilkaviškiečio Vytauto Sedziniausko pagamintos rodyklės. Šis žmogus atliko didelį paruošiamąjį darbą. Kartu su ūkininku Algiu Aželskiu jie sutvarkė paminklo aplinką, sutvirtino griovio kraštą, ant kurio paminklas ir iškilęs. Maloniai nuteikė tai, kad seniūnė G.Skystimienė rūpinosi paminklo aplinkos tvarkymo darbais.

Minėjime dalyvavo daug žmonių: tremtinių, šaulių, Tėvynės sąjungos narių, partizanų, žuvusiųjų artimųjų ir giminių, Virbalio ir Žaliosios bažnyčių choristai, šaulių ansamblis, vadovaujamas A.Šerono, ir kt.

Paminklą pašventino prelatas V.Gustaitis. Žuvusieji buvo pagerbti Lietuvos himnu, tylos minute, žvakių liepsnelėmis. Jų garbei nuaidėjo dainos, paminklo papėdė buvo nukrauta gėlėmis.

Renginyje dalyvavo Tauro apygardos partizanų vado pavaduotojas Vytautas Raibikis, kuris artimai pažinojo Vincą Dulskį-Žaibą. Svečias pasidžiaugė, kad renginyje dalyvauja nemažai jaunų žmonių, vaikų.

Į iškilmes atvyko Žaibą gerai pažinojęs Juozas Dulskis-Tigras (Žilvitis), partizanai Jonas Tamašauskas, Petras Gumauskas-Pipiras ir paminklus partizanams įamžinantis fotografas Romas Rusteika.

Prie vėliavų garbės sargyboje stovėjo tremtinys Antanas Žvirblis, partizanų ryšininkas Vytautas Sedziniauskas, šauliai ir šaulės.

Įtaigų žodį susirinkusiesiems tarė tremtinė Henrika Almonaitienė. Gaila, kad neišgirdome žuvusių partizanų artimųjų žodžių. Renginio išvakarėse paskambinusi Antano Šipailos-Kovo sesuo iš Žemaitijos prašė perduoti, jog savo maldomis bus kartu su visais.

Pabaigoje šaulių ansamblio užvesta daina apie žaliuosiančius Lietuvos žemėje ąžuolus nuteikė optimistiškai: juk jie tikrai žaliuos, kol Lietuvos žemėje bus žmonių, mylinčių Tėvynę.

Dalija Agota KARKIENĖ

LPKTS Vilkaviškio skyriaus pirmininkė