Gyventojų rūsiuose nuolat teka požeminės upės

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Ne­be pir­mą kar­tą ky­bar­tie­čiai skun­džia­si dėl plau­kian­čių na­mo rū­sių, pri­gė­ru­sių dar­žo­vių, ki­tų daik­tų. Ne išim­tis ir Vil­niaus gat­vės 12-ojo na­mo sen­bu­viai. Jų kie­me šią sa­vai­tę net ke­le­tą kar­tų lan­kė­si UAB „Ky­bar­tų Dar­na“ dar­bi­nin­kai, bu­vo at­va­žia­vę ir UAB „Vil­ka­viš­kio van­de­nys“ vy­rai, bet re­zul­ta­tais nė vie­ni ne­nu­džiu­gi­no. Kaip telk­šo­jo van­de­nys pa­tal­po­je, grauž­da­mi na­mo pa­ma­tus, taip te­be­telk­šo…

Am­ži­nos ba­los

Na­mo laip­ti­nė­je su­tik­tos Vi­da Pet­ren­čiuk ir Anas­ta­zi­ja Kiz­lai­tie­nė sa­kė, kad čia nuo­lat bū­na to­kios pro­ble­mos.

– Čia ne tik van­duo am­ži­nai telk­šo, bet vi­du­ry rū­sio ko­ri­do­riaus dar ir šu­li­nys yra, – sa­kė V.Pet­ren­čiuk. – Ma­no ma­ma sy­kį bu­vo įkri­tu­si į jį. Na­mas se­niai sta­ty­tas, čia taip lie­taus ka­na­li­za­ci­ja įreng­ta.

– Dau­giau nei še­šias­de­šimt me­tų šia­me na­me gy­ve­nu, tai van­duo rū­sio ne­sė­mė gal tik ke­lias va­sa­ras, kai bu­vo la­bai karš­ta, – pa­sa­ko­jo se­no­lė A.Kiz­lai­tie­nė. – Ku­rį lai­ką, gal ko­kius pen­ke­rius me­tus, gy­ve­no­me ra­miai, nes ta­da at­va­žia­vę su­tvar­kė il­gam.

Bet da­bar ir vėl tas pa­ts. Ir iš tų ko­mu­na­li­nin­kų at­va­žia­vi­mų jo­kios nau­dos. Pak­rapš­to čia kaž­ką, bet nie­kas ne­pa­de­da.

Pa­tys ne­šiukš­li­na

Rū­sy­je – sep­ty­ne­to šei­mų po­dė­liai. Mo­te­rys pa­sa­ko­jo, kad ne­di­de­les pa­tal­pė­les čia tu­ri ne vi­si na­mo gy­ven­to­jai. Kiek po ka­ro iš­si­va­lė rū­sių, tiek jų ir yra.

Mo­te­rys sa­kė, kad praū­žus liū­tims te­ko slink­ti rū­sio ko­ri­do­riu­mi pa­siė­mus laz­dą, vis pa­tik­ri­nant, ku­rioj vie­toj yra šu­li­nys.

– Mus kal­ti­na, kad šiukš­lė­mis už­kem­ša­me, – sa­kė V.Pet­ren­čiuk. – Juk pa­tys rū­sius va­lo­me, mū­sų čia pa­tal­pos, ar mes kvai­li, kad tvin­dy­tu­mė­me sa­vo na­mus? Ka­na­li­za­ci­ją ir van­de­nį iš šu­li­nio į bu­tus at­si­ve­dė­me gal prieš po­rą me­tų. Anks­čiau jos ne­bu­vo. O ši­ta pro­ble­ma jau ke­lis de­šimt­me­čius mus ka­muo­ja.

Bi­jo griū­ties

Prieš ke­le­tą me­tų Vil­niaus gat­vės dvy­lik­ta­sis na­mas stip­riai nu­ken­tė­jo nuo gais­ro. Nu­de­gė pa­sta­to sto­gas, iš­ki­lo grės­mė ne vie­nam bu­tui bū­ti per­merk­tam se­zo­ni­nių lie­tų. Ta­da pa­gel­bė­jo Sei­mo na­rys A.But­ke­vi­čius. Jo ini­cia­ty­va bu­vo už­deng­tas nau­jas skar­di­nis sto­gas.

– Esa­me la­bai dė­kin­gi už tai, ką ga­vo­me, – kal­bė­jo mo­te­rys. – Tik dar­bi­nin­kai, ma­tyt, kaž­ką ne taip pa­da­rė. Sto­gas vie­no­je vie­to­je lei­džia van­de­nį, šlam­pa sie­na – bi­jo­me, kad ne­sus­kil­tų. O čia dar iš apa­čios ši­tiek me­tų van­duo grau­žia, ne­ži­nia kiek tas na­mas lai­kys…

Pa­de­da pa­gal iš­ga­les

Te­le­fo­nu pa­kal­bin­ta UAB „Ky­bar­tų Dar­na“ dar­buo­to­ja Ro­mu­tė Jab­lons­kie­nė sa­kė, kad jau ke­le­tą kar­tų va­žia­vo į mi­nė­tą na­mą.

– Ki­šo dar­bi­nin­kai į tą ka­na­li­za­ci­ją juos­tą, ku­ri nie­kur neužk­liū­da­ma pra­lin­do, bet pro­ble­ma li­ko, – sa­kė R.Jab­lons­kie­nė. – Ma­tyt, kai sta­tė in­ter­na­to prie­sta­tą, pa­žei­dė dre­na­žo sis­te­mą. Ta­rė­mės dėl ga­li­my­bių kaip nors ši­tą pro­ble­mą kuo grei­čiau iš­spręs­ti.