Šilumos tiekėjams Savivaldybės nuomonė nerūpi

Eglė KVIESULAITIENĖ

Nuo rugsėjo 1 d. centralizuotai tiekiamos šilumos kaina rajone padidėjo daugiau nei
30 procentų. Nuo 14,7 centų už kilovatvalandę ji pakilo iki 19,33 ct (be PVM mokesčio).
Šilumos kaina buvo didinta ir gegužės mėnesį. Tuomet ji pakilo palyginus nedaug – 5,4
proc. (nuo 13,94 ct/kWh iki 14,7 ct/kWh).

Rajono gyventojams, ypač gaunantiems mažas pajamas, šis kainų šuolis – sunkiai
pakeliamas. Todėl žmonės panikuoja, kreipiasi į redakciją, skambina į rajono Savivaldybę ir piktinasi, kodėl rajono valdžia nesiima priemonių ir nesutramdo savivaliaujančių
šilumos tiekėjų.

Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėja Ina Blauzdžiūnienė sakė, kad rajono
vadovai ne kartą kreipėsi ne tik į UAB „Litesko“ vadovus, bet ir į Valstybinę kainų ir
energetikos kontrolės komisiją, „laiminusią“ didžiulį kainų šuolį. Tačiau jiems tebuvo
atsakyta, kad kainos apskaičiavimai atlikti pagal visus metodikos reikalavimus. Išvadose
nurodomi veiksniai, įtakoję kainos augimą. Kuro kainos ir technologinių nuostolių
perdavime padidėjimas kainą pakėlė 21,87 proc. Kiti veiksniai, lėmę kainą, – infliacija bei
kompensuojamos išlaidos kurui ataskaitiniame laikotarpyje.

Rajono mero padėjėjas Algimantas Mackevičius sakė, jog Savivaldybės poveikio priemonės pristabdyti kainų šuolį – labai ribotos. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 30
str., bendrovės, išsinuomojusios savivaldybės šilumos ūkį, nustatydamos šilumos kainą,
neprivalo jos derinti su savivaldybe. Taigi rajono Tarybos pritarimo šilumos tiekėjai
neprašė. Rajono vadovai kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ir
klausė, kaip galėtų pristabdyti kainų šuolį. Tačiau jiems buvo atsakyta, kad komisija
negali nepaisyti skaičiavimo metodikos, dirbtinai mažinti kainą ir žlugdyti UAB „Litesko“. Anot komisijos, įmonės ekonominė padėtis labai sunki – pernai ji dirbo nuostolingai ir
metų pabaigoje turėjo apie 3,4 mln. litų nuostolio, kai metinės pajamos buvo tik 2,5 mln.
litų. Tačiau komisija kol kas neleido didinti kainų Kelmėje bei Kazlų Rūdoje, mat nustatė,
kad tiekėjai į skaičiavimus įtraukė didesnes kurui perkamos medienos kainas nei esama
vidutinė rinkos kaina šalyje.

A.Mackevičius neatmetė galimybės, jog Savivaldybė kreipsis į nepriklausomus energetikos ekspertus, kad šie atliktų šilumos kainos nustatymo auditą. Tokią galimybę jau
išnaudojo Prienų rajono savivaldybė, kurios teritorijoje šilumos kaina nuo spalio 1 d. gali
šoktelti 48 proc.

Belieka pasiguosti, jog Vilkaviškio rajone šiluma – ne pati brangiausia Lietuvoje.
Akmenėje šilumos kaina didėjo 39,3 proc., Ukmergėje – 34,4 proc., Druskininkuose – 33
proc. UAB „Litesko“ valdomose įmonėse kaina kilo nuo 13 iki 31 proc. Tad čia „Vilkaviškio
šiluma“ – tarp lyderių.

UAB „Litesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ komercijos direktorius Gintautas Tamulis
sakė, jog jam jau dabar rajono gyventojams tenka aiškintis dėl pakilusių kainų, o
prasidėjus kūrenimo sezonui nemalonių pokalbių dar padaugės. Anot direktoriaus, šilumos kainą Vilkaviškyje, kaip ir visur, labiausiai iškėlė beveik dvigubai pabrangusios
dujos bei prisidėjęs jų transportavimo mokestis, kurio anksčiau tiekėjai neimdavo.

Mažosios rajono katilinės (Virbalyje, Pilviškiuose, Paežeriuose) kūrenamos skalūnų
alyva. Šilumos tiekėjai dabar naudoja kokybiškesnę, nemalonaus kvapo neskleidžiančią
alyvą, kurios toną pernai pirkdavo už 800 litų. Šiemet jos kaina išaugo beveik iki 1,5
tūkst. litų. Brangsta ir pjuvenos, kuriomis kūrenami katilai šildo kybartiečius bei vilkaviškiečiams gamina šiltą vandenį. Tačiau jų pabrangimas ne toks žymus.

Rajono vadovai į rugsėjo 29 d. vyksiantį Tarybos posėdį pakvietė UAB „Litesko“
atstovą, kurio prašys atsakyti į rajono gyventojams rūpimus klausimus.

Utenos rajono savivaldybė priėmė sprendimą gyventojams kompensuoti dalį centralizuotos šilumos kainos. Mūsų Savivaldybės vadovai kol kas tokios galimybės nesvarstė,
tačiau, atsižvelgus į biudžeto galimybes, šis klausimas bus aptartas artimiausiu metu.