Vilkaviškio rajonas miškais negarsėja. Jie šiame krašte užima tik apie 11 proc. visų žemės ūkio naudmenų. Gal todėl į mišką turintį ar mėginantį auginti ūkininką dažnai žiūrima su pagarba, gal net su geru pavydu.
Atrado tinkamą ES paramą
Vištyčio kaimo ūkininkai Vidutė ir Vytautas Mielkaičiai prie miškininkystės palinko neatsitiktinai. Jie jau
dvidešimt metų gyvena Vištyčio miestelyje. Mielkaičiai valdo 28 ha žemės, tačiau jos našumas nesiekia nė
30 balų. Vytautas guodėsi, jog kviečiai ar cukriniai runkeliai čia niekada nedžiugino. Ūkininkai suranda
plotelį derlingesnėse priekalnėse pasisodinti bulvių, daržovių, o ant kalvelių boluoja tik laukinės žolės ar
stiebiasi savaime išdygusios eglaitės, berželiai, krūmai. Verstis gyvulininkyste vištytiečiams taip pat sudėtinga. Kolūkių laikais dauguma aplinkinių kaimų gyventojų persikėlė į miestelį. Kai sugrąžino tėviškių
žemes, jos atsidūrė už 3–5 kilometrų nuo dabartinės gyvenamosios vietos. Tokį atstumą kelis kartus per
dieną iki ganyklų nenukulniuosi. Naujų sodybų tėvų ar senelių buvusiuose laukuose dabartiniai ūkininkai
dar nesistato.
Mielkaičiai apsidžiaugė, kai Europos Sąjunga (ES) pradėjo remti atsikuriančius Lietuvos ūkininkus. Tarp
įvairių paramos krypčių jie atrado tinkamą ir savo ūkiui – pagalbą susiruošusiam sodinti mišką žemės ūkio
paskirties žemėje. Kaip tik miškui sodinti atsirado tinkamas žemės gabalas.
Vida derlingesniame rajono krašte paveldėjo 6 ha žemės. Perkėlus ją į Vištyčio kaimo laukus, susidarė netoli 12 ha plotas. Tačiau čia ji tiko tik miškui arba skurdokoms ganykloms.
Mielkaičiams miškas buvo nesvetimas nuo jaunų dienų. Vytauto senelis Pranas dirbo eiguliu, Vidos tėvai
prie namų turėjo hektarą miško, ji ir užaugo pamiškės sodyboje.
Įveikė ir europinį biurokratizmą
– Tačiau kelias į ES paramą miškui sodinti buvo nelengvas, – sakė Vytautas Mielkaitis.
Suvalkijos ūkininkai, pasišovę žemės ūkio paskirties plotuose auginti mišką, dažnai įstrigdavo, paprašę
leidimo rajono Žemėtvarkos skyriuje. Mat mišką leidžiama sodinti tik menkesnėje nei 32 balų našumo žemės ūkio paskirties žemėje. Leidimui gauti prisieidavo įvairiose institucijose gauti pažymas, valdžios
sprendimų išrašus. Vištytiečiai šią kliūtį įveikė ne taip sunkiai. Jų miškui skiriama žemė tebuvo 25,98
balų našumo. Darbams pradėti reikėjo miško želdinimo projekto. Jam paruošti ūkininkai pasitelkė vieną
pagyvenusį miškininką. Tačiau daugiau praktikos įgūdžių nei projektavimo žinių turinčio miškininko paruoštas projektas neatitiko Aplinkos ministerijos rekomendacijų. Pareigūnai projektą atmetė.
Sukaupę metodinę medžiagą, daug kartų konsultavęsi pas Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistus, ūkininkai ėmėsi patys ruošti miško želdinimo projektą. Įveikę projektą, ėmėsi pildyti paraišką
paramai gauti, rinkti komercinius pasiūlymus iš prekių ir paslaugų tiekėjų sodinukams įsigyti. Ir vėl nauji
rebusai.
– Mes šios krypties paramai gauti mynėme šalyje pirmuosius takus, gal todėl ir buvo sunku. Atvažiuoji
tartis dėl sodinukų, o miškų urėdijos dar nežino, kas tas komercinis pasiūlymas. Vieno komercinio pasiūlymo važiavome net 5 kartus. Prisiėjo ne tik mokytis patiems, bet ir kitus mokyti, – prisimena ūkininkė.
Vida tvirtino, kad, ruošiant miško želdinimo projektą, paraišką paramai gauti, kitus dokumentus, jiems
daug pagelbėjo buvęs Vištyčio regioninio parko direktorius Romas Belevičius, NMA Marijampolės skyriaus specialistė Laimutė Barkauskienė, Vilkaviškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus darbuotojai.
Miško savininkė sakė, kad pagal specialybę ji buhalterė, turi revizijų darbo patirties, tai pavykdavo lengviau perprasti įvairias instrukcijas, projektus, kitokius dokumentus.
Dokumentacijos ruošimas Mielkaičiams užtruko ilgiau nei metus. Leidimą miškui pasodinti ūkininkai gavo 2004 m. vasarį, o paramos sutartį su NMA pasirašė 2005 m. balandį. Ūkininkus nuo pasinaudojimo ES
parama miškui sodinti žemės ūkio paskirties žemėje pristabdo dar ir ta aplinkybė, kad mišką reikia pasodinti savomis lėšomis.
Mielkaičiai mišką pradėjo sodinti pasirašę su NMA paramos sutartį, o pirmąją paramos išmoką atsiėmė
spalio pradžioje. Ūkininkai banko paskolomis nesinaudojo, pakako savų santaupų, tačiau pusmetį erzino
nerimas – ar pavyks miško įveisimo darbai, ar susigrąžins įdėtas lėšas. Tačiau, pasak Vidos, nerimauta be
reikalo. Jei visus darbus atliksi taip, kai surašyta sutartyje, paramą tikrai gausi.
Vilkaviškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistas Valentinas Gražulis sakė iš pat pradžių, kai Mielkaičiai pasirinko šią ES rėmimo kryptį, nesuabejojęs, jog darbštumu, sumanumu, tvirtu charakteriu pasižymintys ūkininkai įveiks pas mus prigyjantį europinį biurokratizmą ir mišką pasodins.
Darbo vieta savame miške
Šiandien Mielkaičių žemėje jau keroja 8 ha miško jaunuolyno, pro pernykštę žolę stiebiasi 4,56 ha 2005
m. pavasarį su ES parama pasodinto naujo miško medeliai. Pagal paramos sutartį už pastarąjį mišką ūkininkai gaus 49 tūkst. Lt Europos Sąjungos paramą.
Ūkininkai mišką sodino savo jėgomis. Padedant Kauno technologijos kolegijoje kelių eksploataciją ir remontą studijuojančiam sūnui Raimondui bei Kauno technologijos universitete energetikos vadybos specialybę pasirinkusiai dukrai Sandrai, Mielkaičiai naujajame miške pasodino 7 tūkst. eglaičių, apie 4,4 tūkst.
berželių, 625 uosiukus, kelis šimtus alksniukų. Kiekvienai medžių rūšiai šeimininkai stengėsi parinkti tinkamą dirvožemį, įsaulį, užuovėjas ir kitas palankias medžiams augti sąlygas. Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento miškų kontrolės skyriaus vyresn. inspektorius Liudvikas Puskunigis patikrino,
ar miškas pasodintas laikantis projekto, kaip sodinukai peržiemojo pirmąją žiemą. Didelių priekaištų inspektorius miško savininkei neturėjo.
Po žiemos prisiėjo atsodinti vieną kitą iššalusį ar graužikų nuniokotą sodinuką, išrauti medelius stelbiančias piktžoles, iškirsti atsiradusius nereikalingus krūmelius, naudoti priemones nuo graužikų. Pasodintas
miškas aptvertas trijų eilių vielos tvora, todėl briedžiai, stirnos ar atitrūkę ūkininkų gyvuliai prie sodinukų
neprieina.
Iš ES skirtos paramos ūkininkai jau atsiėmė daugiau nei 14 tūkst. litų. Nacionalinė mokėjimo agentūra sumokėjo 4780 Lt už dirvos paruošimą būsimam miškui, sodinukus, sodinimo darbus, padengė transporto
bei kitas išlaidas. Per antrąjį ES paramos išmokėjimą NMA sumokėjo Mielkaičiams už daugiau nei 6
tūkst. litų kainavusią tvorą miškui aptverti bei padengė pirmųjų metų miško priežiūros išlaidas. Ūkininkams taip pat sumokėta 1400 Lt kasmetinė kompensacija, kaip prarastos pajamos, už tai, kad miškas auga
žemės ūkio paskirties žemėje. Panašaus dydžio kompensaciją ūkininkai gaus 20 metų. Žinoma, nereikėtų
manyti, kad ES parama dalijama veltui. NMA kontrolieriai, Aplinkos ministerijos miškų kontrolės inspektoriai kasmet patikrina, kaip ūkininkai laikosi pasodinto miško priežiūros taisyklių. Apleidus mišką ar nerūpestingai jį prižiūrint, parama gali būti ne tik sumažinta, bet ir visai nemokama.
Šiandien Vytautas Mielkaitis tvirtina, kad pastangos ruošti dokumentus miškui pasodinti, miško sodinimo
ir priežiūros darbai atsiperka iš gaunamos paramos. Žinoma, miškas – ne kviečiai ar rapsai, jį augindamas
tiek pajamų ar pelno, kiek iš tradicinių augalininkystės šakų, nesurinksi. Tačiau, auginant mišką, galima
susikurti darbo vietą – už įdėtą darbą, panaudotas miško priežiūros ir apsaugos priemones gauti pinigų iš
ES. Anksčiau ūkininkai mišką sodino savo vaikams ar anūkams, negaudami jokio atlygio. Dabar už tą darbą sumokama.
Leidimą gauti paprasčiau
Kaip paaiškino Žemėtvarkos skyriaus vyresn. specialistė Roma Kriaučeliūnienė, mūsų rajono ūkininkams
nuo 2002 metų išduoti 52 leidimai apsodinti mišku 343 ha plotą. Leidimų išdavimas sodinti mišką žemės
ūkio paskirties žemėje palengvėjo, kai rajono Taryba 2005 m. spalio 26 d. patvirtino Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemą. Vien tik šiemet išduoti leidimai sodinti mišką 22 rajono ūkininkams. Dabar mišką leidžiama sodinti ne derlingesnėje nei 32 balų, o šeimininkaujantiems nepalankiose ūkininkauti vietovėse – ne geresnėse nei 39 balų vertės žemėse.
Paraiškos ES paramai gauti už pasodintą mišką žemės ūkio paskirties žemėje priimamos iki gruodžio 22
dienos Žemėtvarkos skyriuje.
Algimantas GUDAITIS
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.