Mano miniatiūra

Asta JURGELAITIENĖ

Sugrįžtu prie jūros

Jau matau, kaip einu besiblaškančių putotų bangų link. Jau jaučiu, kaip kvėpuoju
drėgną pajūrio orą, godžiai traukiu į save.

Visai nesvarbu, kad retai sutikti praeiviai žiūri į mane: vieni suprasdami, kiti – ne.
Man velniškai šalta, ir vėjas rėžia į veidą, priversdamas ašaroti ir taip jau verkiančias
akis. Tegul pušys galvoja sau ką tik nori, bet tik aš viena žinau, kodėl aš čia. Kai prieisiu
taip arti jos – taip arti, kad galėčiau vos vos liesdama jos drėgną sūrumą atsiklaupti –
atsiklaupsiu. Ji kauks, dundės, šėls – išklausysiu jos, nes todėl atėjau čia.

Paliesiu jos žilą bangą lyg prašydama, kad nurimtų… Ji pajaus, kad manyje irgi
banguoja, kaukia, šėlsta… Ji jau nebebus pikta. Tik ji vienintelė gali suprasti.

O kai jos ašarom savo ašarotą veidą nusiprausiu – palengvės. Juk tam aš atėjau. Jai
vienai savo paslaptį pasakysiu. Ji nepasmerks, nesijuoks ir nebaus. Ji neišduos, nes ji –
jūra.

Ilgai stovėsiu palaiminta. Lyg dėkodama melsiuos tik jai. Žinau, nurimsiu, nes to
atėjau.

Atsisveikinsiu tyliai, paliesdama seną jos smėlį. Tvirtai spausiu tarp pirštų akmenuką,
kurį sugrįžus namo padėsiu prie kitų jos dovanų.

Jaučiu, čia dar sugrįšiu. Sugrįšiu…

Aniuta PRICKURTYTĖ

Žvaigždėtas dangus

Naktis. Žvaigždėtas dangus. Ir jūra. Bangos tyliai atsimuša į krantą, o atrodo į širdį.
Tylu. Retkarčiais krinta žvaigždės. Krinta taip greitai, kad noro tiesiog nespėju sugalvoti.

Bet jeigu spėčiau, ar tikrai žinau, kuris yra svarbiausias?

Ar žinau?

Gal gerai, kad nespėju?.. O žvaigždės krinta ir krinta…

Sandra LUKOŠEVIČIENĖ

Aš sutemų šalyje

Saulei pasislėpus besileidžiančios sutemos mus apgaubia paslapties skraiste. Guliu
lovoje ir matau raudonuojančias ir tolstančias saulutės švieseles. Akys merkiasi…

Prieš mane – geltonuojanti pienių pieva. Skraido drugeliai. Matau ant pienės galvelės
nutūpusią bitelę, renkančią nektarą. Pakylu!.. Lengvai skrendu virš laukų. Svaigus vėjelis
man šiurena plaukus. Matau savo namus, savo mieliausią kampelį žemėje…

Rytas… Mamai sakau, kad šiąnakt aš buvau paukščiu. Koks stebuklas!