|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2024-10-03 17:17
Rajone dirbantis etnokultūros specialistas Andrius Milinkevičius (iš kairės) ir Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė susidomėję klausėsi Albino Kurtinaičio našlės Danutės Kurtinaitienės prisiminimų apie sutuoktinį. Į apdovanojimų ceremoniją ji atvyko kartu su proanūkiu Vincentu.Kęstučio INKRATOS nuotr. Toma BIRŠTONĖ
Šios idėjos iniciatoriams – Sūduvos regioninės etninės kultūros globos tarybos nariams – graži mintis kilo pernai. Iki šiol tokie apdovanojimai buvo teikiami tik Žemaitijoje. Visgi Sūduvos kraštas taip pat gali pasigirti būriu puikių etninės kultūros puoselėtojų. 2023 m. pabaigoje Sūduvos regioninės etninės kultūros globos taryba patvirtino būsimo pagerbimo nuostatus ir pakvietė visuomenę teikti pasiūlymus. Komisijai teko apsvarstyti aštuonias kandidatūras. Iš pasiūlytų kandidatų ji išrinko penkias asmenybes. Tai kryždirbys Albinas Alkevičius, baltų kultūros tyrinėtojas Albinas Kurtinaitis, tautosakininkas Jaunius Vylius, visuomenininkė, etninės kultūros puoselėtoja Anelė Bielskutė-Nasulevičienė ir kanklininkė Romualda Spūdienė. Pasak komisijos, šių žmonių nuoširdus darbas praturtino Sūduvos krašto kultūrą, kryždirbystės, kankliavimo ir kitas tradicijas. Kaip teigė renginio vedėjas, Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkas, Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus etninės kultūros specialistas Andrius Milinkevičius, pagrindiniais vertinimo kriterijais šiais metais buvo nuspręsta laikyti etnokultūros puoselėtojo veiklos ilgalaikiškumą. Kitaip sakant, apdovanojimą skirti už viso gyvenimo nuopelnus. Atsižvelgta ir į tai, jog savo veiklai vykdyti asmuo neturėjo biudžetinių lėšų. „Pagerbiamus asmenis buvome išrinkę vasario mėnesį. Labai liūdna, kad per šį laikotarpį du nominantai iškeliavo anapilin. Tai tik liudija, kad žmones, jų darbus reikia gerbti čia ir dabar, o ne tada, kai jų jau nėra tarp mūsų“, – sakė A. Milinkevičius. Šiais metais į amžinybę iškeliavo baltų kultūros tyrinėtojas vilkaviškietis Albinas Kurtinaitis ir kybartietis Albinas Vincentas Alkevičius. Pastarasis daug prisidėjo atkuriant kryždirbystės tradiciją Sūduvos krašte. Garbaus amžiaus medžio meistras labai laukė apdovanojimų ceremonijos. Deja, jo sveikata smarkiai pašlijo. Muziejininkė Aušra Mickevičienė dar spėjo kryždirbį aplankyti ligoninėje ir įteikti jam kvietimą į renginį. Likus porai savaičių iki šventės žmogus iškeliavo anapilin... Atsiimti apdovanojimą atvyko A. V. Alkevičiaus dukra Rima Paužienė. Neįtikėtino talento, išskirtinės erudicijos etnokultūros tyrinėtojas Albinas Kurtinaitis žinomas itin savitu požiūriu į mūsų tautos, netgi pasaulio istoriją, kultūrą, o jo tyrinėjimų išvados, įžvalgos supurto netgi didžiausią skeptiką. Didžiąją savo gyvenimo dalį tautotyrininkas skyrė Pajevonui, anot jo – didžiausiam mūsų protėvių dvasiniam centrui, Sūduvos krašte kalbino ir pažino kiekvieną žemės pėdą. Šio etnokultūrininko gyvenimas nutrūko gegužės 12-ąją... „Jam turtų nereikėjo. Gyvenimą buvo pašventęs tyrinėjimams“, – atsiėmusi apdovanojimą kalbėjo A. Kurtinaičio našlė Danutė Kurtinaitienė, į pagerbimo ceremoniją atvažiavusi su proanūkiu Vincentu. Jauniaus Vyliaus įnašas į Sūduvos ir visos Lietuvos etninės kultūros išsaugojimą ir puoselėjimą – neišmatuojamas. Jo dėka daugybė gražiausių sūduvių dainų, pasakų ir kitų kūrinių išsaugota ateities kartoms. J. Vylius rinko tautosaką važinėdamas po kaimus. Vykdavo pas senuosius gyventojus, įrašydavo jų pasakojimus, dainas ir kita. Įrašytą medžiagą pats iššifruodavo. Surinko ir užrašė beveik 6 tūkst. žodinės liaudies kūrybos vienetų: dainų, pasakų, ratelių, sakmių, smulkiosios tautosakos kūrinių, papročių ir kt. Ką buvo užrašęs, rinkėjas paskelbė septyniuose leidiniuose. „Tautosaką atradau tik antroje gyvenimo pusėje. Iki 40 metų net nežinojau, kas tai yra. Bet tautosaka mane taip pagavo, kad iki šiol nepaleidžia“, – kalbėjo J. Vylius, liaudies kūrybą renkantis Marijampolės ir Kazlų Rūdos apylinkėse. Apibendrinant Anelės Bielskutės-Nasulevičienės veiklą reikėtų sakyti, jog ji nepaprasta moteris. Tą rodo jos pasišventimas savo kraštui. Moteris yra sukaupusi didžiulį lobyną senosios buities įrankių, prietaisų, lino drobių staltiesių, senosios literatūros. Visa tai saugoma ir eksponuojama tradicinių amatų centre „Ūdrupis“. Šiai įstaigai vadovauja pati A. Bielskutė-Nasulevičienė. Moteris taip pat neabejinga bažnytinėms tradicijoms. Jos iniciatyva 2021 metais Tarašiškių kaime (Marijampolės sav.), prie kelio Liudvinavas–Gyviškiai, pastatyta įspūdinga Kristaus skulptūra, o prie buvusios Kūlokų kaimo pradinės mokyklos, Jokubauskų sodyboje, atidaryta atminimo alėja. Akmeninėse plokštėse iškaltos šio krašto žmonių pavardės. Pati Anelė sakė: „Jeigu aš nepadarysiu, tada tikrai jau niekas nepadarys.“ Apdovanojimą atsiėmusi moteris neslėpė susijaudinimo ir džiaugsmo. Beje, ji atvyko su dovanomis – autentiška suvalkiečių šneka parašyta knyga apie Liudvinavo krašto šviesuolį Joną Dapkūną „Jis, tas mano gyvenimas“. Apdovanojimas atiteko ir kanklininkei Romualdai Spūdienei. Jos gyvenimas yra glaudžiai susijęs su Skriaudžių kaimo (Prienų r. sav.) istorija ir kultūra. R. Spūdienė yra neatsiejama nuo kanklių muzikos, kuri šiame regione išliko svarbia kasdienybės dalimi nuo XX a. pradžios. Mat Skriaudžių ansamblis „Kanklės“ – vienas iš seniausių kanklininkų kolektyvų šalyje. Jis turi gilias tradicijas, kurios siekia daugiau nei šimtą metų. Dabar R. Spūdienė – aktyvi Skriaudžių krašto kankliavimo tradicijų saugotoja. Visas skambintas ir išmoktas dainas mena jos rankos, pirštai patys susidėlioja ant reikiamų stygų. Ansambliui vėl atgaivinant seniai atliktus kūrinius, visada yra klausiama Romualdos nuomonės – tik ji pamena, kokia maniera anksčiau buvo grojama konkreti melodija. „Kai pirmą kartą pamačiau kankles, jos mane labai patraukė. Taip ir draugaujame šešiasdešimt trejus metus“, – kalbėjo R. Spūdienė. Nominantams, jų artimiesiems buvo įteiktos tautodailininko Raimundo Blažaičio sukurtos nedidelės medžio skulptūros. Šiltą ir jaukią šventę folkloro kūriniais papildė Vilkaviškio kultūros centro ansambliai „Lankupa“ (vad. D. Ambrasaitė) ir „Sūduviai“ (vad. J. Drunienė).
Galerija: tapatybės įspaudai
Publikuota: 2024-10-03 17:17:06 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Turgaus prekeivius išgąsdino mokesčių inspektoriai * Panaudotas aliejus sėkmingai keliauja į konteinerius * Ūkininkai ruošiasi kelionei traktoriumi aplink Lietuvą Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|