Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

---

Ilgai neina miegoti, žaidžia kompiuterinius žaidimus ir naršo socialiniuose tinkluose, todėl ryte sunkiai atsikelia, dieną būna pavargęs, dirglus, mieguistas. Ir apskritai, paauglių nuotaika nuolat svyruoja, jie dažnai supyksta be priežasties.

Taip dažnai tėvai ir mokytojai rimtus miego sutrikimus klaidingai aiškina kaip paauglio elgesio problemą. Tačiau neapsigaukite.

Mieguistumas dieną ne tik trukdo kasdienei veiklai, bet ir gali signalizuoti apie lėtinę neurologinę ligą, kuri pasireiškia 14-15 metų ar jaunesniems vaikams.

Rimtos problemos simptomai

„Vienas iš keturių vaikų susiduria su vienokiomis ar kitokiomis miego problemomis. Tačiau turėtume atskirti kūdikių, mažų vaikų ir paauglių miegą. Kūdikių miegas nėra vientisas, o tai, kad jis atsibudęs verkia – nebūtinai reiškia, kad jis blogai miega. Visai kita situacija su vyresniais vaikais“, – sako Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytojas vaikų neurologas Dovydas Burkojus.

Dažnu atveju miego sutrikimai vaikų tarpe nulempti psichologinių priežasčių, nerimo. Kitus kamuoja neatpažinti kvėpavimo sutrikimai, naktiniai košmarai. Jeigu tai trukdo kasdienei veiklai, reikėtų ieškoti specialistų pagalbos.

„Tačiau kalbant apie paauglius, nevertėtų dieninio mieguistumo visuomet „nurašyti“ paauglystei ar psichologinėms problemoms. Derėtų sunerimti, jeigu paauglys užmiega per pamokas ar kitomis aplinkybėmis kartojasi nenumaldomas noras pamiegoti, ryte yra sunkiai pažadinamas, per parą išmiega gerokai daugiau laiko nei bendraamžiai, o pažadinus būna gerokai suirzęs, “ – sako D. Burkojus.

Anot vaikų neurologo, tai pirmieji narkolepsijos požymiai. Jie ne visada gali būti ryškūs, todėl ligą sunku atpažinti, tačiau juos pastebėjus, tikslinga vaikų neurologo konsultacija.

Kaip atpažinti narkolepsiją?

„Narkolepsija yra dviejų tipų. Pirmojo tipo narkolepsijai būdingas ne tik mieguistumas, bet ir katapleksija. Pavyzdžiui, juokiantis netenkama raumenų tonuso suglemba visas kūnas arba atsipalaiduoja tam tikros raumenų grupės: veido mimikos raumenys, būna išlenda liežuvis“, – vardina D. Burkojus. Antro tipo narkolepsijos atveju katapleksija nepasireiškia.

Narkolepsija sergantys paaugliai skundžiasi haliucinacijomis, kurios atsiranda prieš užmiegant arba nubudimo metu, ryškiais sapnais, miego paralyžiumi, kai atsibudę negali pajudėti.

Narkolepsija sergantiems vaikams taip pat būdingas kur kas dažnesnis ankstyvas lytinis brendimas ir nutukimas.

„Blogiausia tai, kad narkolepsija diagnozuojama pavėluotai, praėjus vidutiniškai 10 metų nuo ligos pradžios. Atpažįstamumas visuomenėje, o ir gydytojų tarpe, yra žemas. Pirminiai simptomai priskiriami paauglystei ar psichologinėms problemoms“, – pastebi gydytojas.

Negydant – fizinės ir psichologinės problemos

Negydant narkolepsijos galimas skaudžios traumos, nes, pavyzdžiui, nevaldomos miego atakos gali pasireikšti monotoniškos veiklos metu, o sunkiais atvejais – važiuojant dviračiu ar paspirtuku. Ligą lydintis nuovargis, mieguistumas blogina akademinius pasiekimus. Ne paskutinėje vietoje ir bendraamžių patyčios dėl katapleksijos metu pasireiškiančio raumenų tonuso sumažėjimo, kurio metu žmogus gali nukristi arba bendraamžiams atrodyti keistai ir net juokingai.

„Būna atvejų, kai bendraamžiai tyčia juokina narkolepsiją sergantį draugą, kad iššauktų simptomus. Paauglys tampa pajuokos objektu, stigmatizuojamas dėl savo ligos. O tai perauga dar ir į psichologines problemas“, – sako D. Burkojus

Gydytojo teigimu, Kauno klinikose neurologai turi visus reikalingus įrankius narkolepsijai diagnozuoti. Todėl kilus net ir menkiausiam įtarimui, vertėtų pasikonsultuoti su specialistais, nes šiuo metu vaikų su narkolepsijos diagnoze yra gerokai mažiau, nei sergančių, bet nediagnozuotų.

„Gydymas yra simptomus mažinantis. Lietuvoje prieinami gydymui reikalingi vaistai. Pacientams gal kiek sunkiau su dienos režimu, nes sergantiems narkolepsija rekomenduojame suplanuotus pogulius, kad sumažintume nevalingas miego atakas, ir ne visos ugdymo įstaigos gali tą užtikrinti“, – sako D. Burkojus.

Gydytojas vaikų neurologas atkreipia dėmesį, kad narkolepsija priskiriama retų ligų kategorijai ir tikrai ne visiems paaugliams, kurie yra mieguisti dienos metu, reikalingas gydymas. Tačiau ragina verčiau pasikonsultuoti su specialistu nei ignoruoti simptomus.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---