Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2024-09-30 17:21

---

Jolita Tekorienė sako, kad buksmedinių ugniukų nugraužtą krūmą įmanoma atgaivinti, bet kitais metais kenkėjai jį ir vėl gali užpulti.

Autorės nuotr.

Gali būti, kad Lietuvos sodybose buksmedžių krūmelių ir gyvatvorių nebeliks – juos ims keisti kitokie želdiniai. Šiuos dailius augalus jau kurį laiką aktyviai puola kenkėjai, kurie išpuoselėtą krūmą žaibiškai paverčia rudų stagarų kupstu.

Atšilimo „dovana“

Buksmedžiai puošia daugybę lietuvių kiemų, auga tiek sodybose, tiek įstaigų, įmonių teritorijose. Šis krūmas patrauklus tuo, kad iš tankaus jo šakų sąžalyno galima suformuoti gražias gyvatvores, įmantrias geometrines figūras.

Deja, pastaruoju metu vis daugiau buksmedžių šeimininkų pastebi, jog jų želdiniai ruduoja. Priėję prie tokio augalo arčiau, pamatytumėte ant šakelių besirangančius žalsvus vikšrus. Jūsų išpuoselėtą krūmą niokoja pavojingo augalų kenkėjo – buksmedinio ugniuko (Cydalima perspectalis) lervos.

Tai – dar viena akivaizdaus klimato šiltėjimo „dovana“.

Lietuvos dendrologų draugijos narys, želdynų ekspertas dendrologas Arvydas Rutkauskas yra išsamiai aprašęs buksmedinio ugniuko kelionę iki Lietuvos. Šio invazinio kenkėjo kilmės regionai driekiasi nuo Indijos per Korėją, Kiniją iki Rusijos Tolimųjų Rytų regionų. Pirmiausia vabzdys atkeliavo į Didžiosios Britanijos sodus augalų kolekcionierių neatsargumo dėka. Kontinentinėje Europoje pirmą kartą buvo surastas Vokietijoje 2007 m., o kaimyninėje Lenkijoje buksmedžius jis pradėjo niokoti 2012 m., pradėdamas savo „veiklą“ nuo vakarinės dalies, Vroclavo apylinkių. Taip metai po metų plisdamas per pietinę ir centrinę Lenkijos dalį, per Krokuvą, Varšuvą, Lodzę po truputį 2018 m. atkeliavo ir buvo pastebėtas Vilniaus rajone Lietuvoje. Ir, žinoma, ėmė plisti po mūsų šalį.

Stebi ne pirmus metus

Kaip atrodo šis kenkėjas? Suaugę ugniukai skraido birželio – rugpjūčio mėnesiais. Jų sparnų ilgis siekia 30–45 mm, galva ruda, kūnas dažniausiai baltas, o sparnai balti su tamsiai rudu kraštu. Lervos – šviesiai žalios su juodais dryžiais ir baltais taškeliais. Lėliukės paprastai slepiasi balto šilko kokone, susuktame tarp lapų.

Entomologai (vabzdžių žinovai – aut. past.) teigia, kad Vidurio Europos šalyse buksmedinis ugniukas gali suspėti per sezoną turėti 2–3 generacijas. Kadangi pašiltėjus klimatui Lietuvoje ilgai vyrauja palanki šiam vabzdžiui vystytis temperatūra, spėjama, kad ir pas mus galimos 2 ar net 3 šio kenkėjo generacijos. Pastebima, jog labai aktyvūs būna antrosios generacijos vikšrai, pasirodantys liepą ir rugpjūtį.

Vilkaviškio rajono gyventojai buksmedinio ugniuko veiklos padariniais ypač gausiai ėmė skųstis šiemet. Tačiau želdinių dizainerė, įmonės „Aplinkos idilė“ vadovė Jolita Tekorienė sakė ugniukų invaziją stebinti jau keletą metų.

Liūdniausia, kad vos į želdinį įsisukę ugniukai, tiksliau – jų lervos, krūmą gali nusiaubti ir per parą. Dar blogiau, jog išgelbėti augalus – labai sudėtinga.

Daug kur rašoma, kad buksmedinis ugniukas graužia tik buksmedžius (ne veltui jis taip ir vadinasi), tačiau J. Tekorienė pastebi, jog invazinis kenkėjas jau ima kėsintis ir į kitus augalus.

„Buvau labai nustebusi, kai pamačiau, kad jis nuėda netgi bergenijas (tai Lietuvoje populiari daugiametė gėlė storais lapais, ant tvirto stiebo sukraunanti smulkių rausvų žiedelių kekes – aut. past.). Ir atšilimas, ir globalizacija daro savo darbą. Visi norime įsivežti visokių augalėlių, jų atžalų, o kartu su jomis parsigabename ir ligų, ir svetimšalių kenkėjų kiaušinėlių ar lervų. Pavyzdžiui, paskutiniu metu smarkiai išplito voratinklinė erkutė. Rugpjūtį matome besidraikančius voratinklius ir galvojame, jog per anksti atėjo bobų vasara. Nieko panašaus, tai – voratinklinė erkutė, ji puikiai jaučiasi tokioje šilumoje ir puola agurkus, pomidorus ir kitokius augalus“, – kalbėjo J. Tekorienė.



Per šiltos žiemos

Dėl buksmedinių ugniukų želdinių specialistės išvada – liūdna. Anot jos, prieš šiuos kenkėjus lengvai nepakovosi, todėl jie buksmedžius greičiausiai sunaikins.

„Man buksmedis – labai gražus augalas, puiki kiemo puošmena. Ypač gaila gražių, didelių buksmedžių, augančių senose sodybose. Jų savininkai labai nori išsaugoti dar senelių išaugintus ir išpuoselėtus augalus“, – sakė moteris.

Buksmedinius ugniukus įmanoma naikinti specialiais chemikalais, bet tokius preparatus naudoti gali tik profesionalai. Jei kviestumėtės augalininkystės specialistą, jo belaukdami galite atlikti pirminius augalo gelbėjimo veiksmus: kenkėjus nurankioti, nuvalyti šluotele ir sunaikinti.

Nuvalytas ir nupurkštas augalas atsigaus ir atsprogs. Tačiau... niekas nėra garantuotas, kad po kurio laiko ant jūsų želdinio nepasirodys naujas ugniukas ir nepadės kiaušinėlių. O greičiausiai taip ir bus. Apsidairykite: jei nurudo jūsų krūmelis, greičiausiai tokios pat rūdžių spalvos jau ir kaimynystėje augančios buksmedžių gyvatvorės bei krūmeliai – tai rodo spartų kenkėjų plitimą.

Šių kenkėjų dauginimasis yra progresinis, nes viena patelė, priklausomai nuo generacijos, maisto kiekio ir oro temperatūros, padeda nuo 100 iki 400 kiaušinėlių. Laikantis ilgesniems šalčiams žiemą dauguma nevisiškai išsivysčiusių lėliukių ir lervų gali neperžiemoti. Deja, mūsų žiemos tampa labai švelnios, kad tikėtis natūralaus šio kenkėjo nykimo sunku.

Tad jūsų geri norai, kantrybė ir investicijos mėginant išsaugoti augalą gali nueiti vėjais. Dėl to verta pamąstyti, kokiais kitais želdiniais galėtume pakeisti buksmedžius. Galbūt kukmedžiais, kuriuos, anot J. Tekorienės, taip pat patogu formuoti, arba kitais panašiais augalais.

Galerija: kenkėjas

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---