|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Vilkaviškyje parduoda bulves ir alijošių. Tel. 0 658 13 757.Galioja iki: 2024-12-20 10:53:18
Moteris ieško darbo. Tel. 0 658 13 757.
Galioja iki: 2024-12-20 10:54:01
Parduoda gyvas žąsis (30 Eur už vnt.) ir antis (15 Eur už vnt.). Tel. 0 611 00 181.
Galioja iki: 2024-12-20 10:54:49
Parduoda kalėdines sidabrines eglutes Pūstapėdžiuose. Tel. 0 698 41 635.
Galioja iki: 2024-12-21 14:56:19
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2024-09-30 16:50
|
|
|
Balerinos skulptūrą atidengė (iš kairės) rajono meras Algirdas Neiberka, Vilkaviškio miesto laikrodžio paramos fondo atstovai Arūnas Simutis bei Aloyzas Beržanskis ir skulptorius Lukas Šiupšinskas.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Iškilmingos ceremonijos metu prie Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro atidengta iš mūsų krašto kilusios pasaulinio lygio baleto šokėjos Sonios Gaskel (Saros Gaskelytės) atminimui skirta skulptūrinė kompozicija.
Dar galima prisidėti
Nemažas būrys susirinkusių žmonių stebėjo, kaip Vilkaviškio rajono meras Algirdas Neiberka, skulptūros autorius Lukas Šiupšinskas ir Vilkaviškio miesto laikrodžio paramos fondo atstovai Arūnas Simutis bei Aloyzas Beržanskis atidengė maždaug dviejų metrų aukščio bronzinę balerinos figūrą.
Simboliška, kad skulptūra iškilo prie Vaikų ir jaunimo centro, kadangi spėjama, jog visame pasaulyje žinoma balerina gimė netoli šios miesto vietos. Kaip pastebėjo A. Beržanskis, simboliška ir tai, kad S. Gaskel pirštas tarsi nukreiptas į prie autobusų stoties esantį miesto laikrodį. Abu šie objektai pastatyti Vilkaviškio miesto laikrodžio paramos fondo iniciatyva.
Apskritai prieš trejus metus įkurto fondo iniciatyva jau įgyvendinta nemažai sumanymų. Be jau minėtų projektų, prie Šeimenos paupio tako pasodinta sakurų alėja, įrengta Napoleono kelią Lietuvoje žyminti kareivių, žengiančių per Šeimenos upelį Vilkaviškio dvaro link, skulptūrinė kompozicija, o praeitą rudenį Paežerių dvaro teritorijoje pasodintas rožynas.
Kol kas prie žinomos balerinos skulptūros galima pamatyti plaketę su informacija apie ją. Netrukus šalimais turėtų atsirasti ir dar viena lentelė su rėmėjų sąrašu. Tiesa, dalies lėšų dar trūksta, todėl projekto sumanytojai tikisi artimiausiu metu jas surinkti. Suskaičiuota, kad jau dabar vilkaviškiečius ir miesto svečius džiuginanti skulptūra kainuos apie 25 tūkst. eurų.
Lėšų S. Gaskel skulptūrinei kompozicijai galima pervesti į Vilkaviškio miesto laikrodžio paramos fondo sąskaitą Šiaulių banke (banko kodas 71800) Nr. LT60 7181 0000 0870 0443 su nuoroda „Sonios Gaskel skulptūrinei kompozicijai“.
Apžvelgė istoriją
Pastatyti skulptūrą šiais metais suskubta neatsitiktinai. Būtent šiemet minimos S. Gaskel 120 metų gimimo ir 50 metų mirties sukaktys.
Iškilmingą skulptūrinės kompozicijos atidengimo ceremoniją vedęs Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Vitas Girdauskas apžvelgė ne tik S. Gaskel indėlį į mūsų krašto istoriją, bet ir priminė būrį kitų iš mūsų rajono kilusių kultūrai bei istorijai nusipelniusių žmonių.
S. Gaskel šeimos istoriją papasakojo Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro vadovė Elena Čepaitė, o istorikas Antanas Žilinskas prisiminė, kaip ieškodamas garsios balerinos pėdsakų užmezgė glaudžius ryšius su Nyderlandų ambasada. Būtent šioje šalyje, išvykusi iš Vilkaviškio, S. Gaskel ir praleido nemažą dalį savo gyvenimo.
„S. Gaskel mokėjimas perteikti šokį, sukurti tai, kas yra įtrauku ir įdomu, jos vardą visiems laikams įrašė į baleto istoriją. Balerina ne tik pati šoko, bet to daryti mokė ir kitus. Šokėja išugdė labai daug baleto meistrų“, – pasakojo E. Čepaitė.
Ceremonijoje į susirinkusiuosius taip pat kreipėsi rajono meras A. Neiberka, Seimo narys Algirdas Butkevičius, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, skulptūros autorius L. Šiupšinskas, rėmėjai bei kt.
Ilgai nedvejojo
Skulptorius L. Šiupšinskas pasakojo ilgai ieškojęs būdų, kaip pavaizduoti baleto šokėją, kad ji pritrauktų kiekvieno praeivio dėmesį ir nepaskęstų erdvėje. Ne pirmą mažosios architektūros objektą Vilkaviškiui pagaminęs skulptorius džiaugėsi gražėjančiomis miesto erdvėmis bei teigė, jog jam gera prie to prisidėti.
„Pastebėjau, kad Vilkaviškio rajonas turi stiprią bendruomenę, kuri rūpinasi ne tik savo kiemo problemomis, bet ir stengiasi sukurti kažką gražaus kitiems, nepamiršta savo krašto istorijos. Iš patirties galiu pasakyti, jog tie, kurie turi bendrą istoriją, turi ir bendrą ateitį“, – kalbėjo skulptorius.
Jis pasakojo pasiūlymo pastatyti bronzinę skulptūrinę kompoziciją sulaukęs dar šių metų pradžioje. Skulptorius tvirtino ilgai nedvejojęs ir iškart ėmęsis darbų.
„Jau gerai pažįstu vilkaviškiečius. Žinau, kad jei čia gimsta mintis, netrukus ji virsta ir kūnu“, – šypsojosi L. Šiupšinskas.
Už jo indėlį į mūsų rajono gražinimą Vilkaviškio miesto laikrodžio paramos fondo vadovas A. Simutis įteikė simbolinę dovaną – knygą. Dovanos – sumažintos balerinos statulėlės – buvo įteiktos ir prie skulptūros prisidėjusiems rėmėjams.
Renginio metu kalbas keitė muzika ir šokiai. Susirinkusiesiems klarnetu grojo muzikantas Haroldas Parulis, o šokio pasirodymą atliko mažosios Nerijaus Juškos baleto mokyklos šokėjos.
Indėlis į pasaulio baleto raidą
Žydų kilmės balerina S. Gaskel gimė 1904 m. balandžio 14 d. Vilkaviškio grūdų prekybininko šeimoje. Ji augo muzikos ir šokio kultūrą puoselėjančioje aplinkoje. Išvykusi iš Vilkaviškio studijavo Charkive ir Paryžiuje.
Šokėja gastroliavo po Europą, šoko su garsiausiais to meto pasaulio šokėjais. 1936–1939 m. buvo viena iš Paryžiaus baleto teatro įkūrėjų, dirbo choreografe.
Ištekėjusi 1939 m. S. Gaskel išvyko gyventi į Amsterdamą, ten vadovavo kelioms baleto trupėms. Antrojo pasaulinio karo metu jai teko slapstytis nuo nacių, tačiau net ir pogrindyje ji slapta dirbo baleto mokytoja.
Jau po karo, 1956 m., jos iniciatyva Hagos Karališkojoje konservatorijoje buvo įkurtas šokio fakultetas, vėliau tapęs Olandijos baleto akademija. 1961 m. Amsterdame sukūrė Olandijos nacionalinio baleto trupę, kuri tapo dabartinio nacionalinio šios šalies baleto pagrindu. Nyderlandų nacionalinio baleto meno vadovės pareigas S. Gaskel ėjo iki 1968 m.
Žymi balerina mirė 1974 m. liepos 9 d. Paryžiuje. Nors Sonia sukūrė daugybę šokių įvairioms baleto trupėms, tačiau didžiausią indėlį į pasaulio baleto raidą ji įnešė kaip mokytoja ir režisierė, modernios choreografijos kūrėja ir skatintoja. Nyderlanduose iki šiol teikiamas S. Gaskel baleto apdovanojimas.
Vilkaviškiečiai ir miesto svečiai kviečiami ne tik apžiūrėti šiai balerinai skirtą skulptūrą, bet ir užsukti į miesto biblioteką bei aplankyti S. Gaskel skirtą parodą. Ją kartu parengė bibliotekos ir Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus atstovai.
Iškilmingos ceremonijos metu prie Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro atidengta iš mūsų krašto kilusios pasaulinio lygio baleto šokėjos Sonios Gaskel (Saros Gaskelytės) atminimui skirta skulptūrinė kompozicija. |
Nemažas būrys susirinkusių žmonių stebėjo, kaip Vilkaviškio rajono meras Algirdas Neiberka, skulptūros autorius Lukas Šiupšinskas ir Vilkaviškio miesto laikrodžio paramos fondo atstovai Arūnas Simutis bei Aloyzas Beržanskis atidengė maždaug dviejų metrų aukščio bronzinę balerinos figūrą.
Simboliška, kad skulptūra iškilo prie Vaikų ir jaunimo centro, kadangi spėjama, jog visame pasaulyje žinoma balerina gimė netoli šios miesto vietos. Kaip pastebėjo A. Beržanskis, simboliška ir tai, kad S. Gaskel pirštas tarsi nukreiptas į prie autobusų stoties esantį miesto laikrodį. Abu šie objektai pastatyti Vilkaviškio miesto laikrodžio paramos fondo iniciatyva.
Apskritai prieš trejus metus įkurto fondo iniciatyva jau įgyvendinta nemažai sumanymų. Be jau minėtų projektų, prie Šeimenos paupio tako pasodinta sakurų alėja, įrengta Napoleono kelią Lietuvoje žyminti kareivių, žengiančių per Šeimenos upelį Vilkaviškio dvaro link, skulptūrinė kompozicija, o praeitą rudenį Paežerių dvaro teritorijoje pasodintas rožynas.
Kol kas prie žinomos balerinos skulptūros galima pamatyti plaketę su informacija apie ją. Netrukus šalimais turėtų atsirasti ir dar viena lentelė su rėmėjų sąrašu. Tiesa, dalies lėšų dar trūksta, todėl projekto sumanytojai tikisi artimiausiu metu jas surinkti. Suskaičiuota, kad jau dabar vilkaviškiečius ir miesto svečius džiuginanti skulptūra kainuos apie 25 tūkst. eurų.
Lėšų S. Gaskel skulptūrinei kompozicijai galima pervesti į Vilkaviškio miesto laikrodžio paramos fondo sąskaitą Šiaulių banke (banko kodas 71800) Nr. LT60 7181 0000 0870 0443 su nuoroda „Sonios Gaskel skulptūrinei kompozicijai“.
Pastatyti skulptūrą šiais metais suskubta neatsitiktinai. Būtent šiemet minimos S. Gaskel 120 metų gimimo ir 50 metų mirties sukaktys.
Iškilmingą skulptūrinės kompozicijos atidengimo ceremoniją vedęs Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Vitas Girdauskas apžvelgė ne tik S. Gaskel indėlį į mūsų krašto istoriją, bet ir priminė būrį kitų iš mūsų rajono kilusių kultūrai bei istorijai nusipelniusių žmonių.
S. Gaskel šeimos istoriją papasakojo Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro vadovė Elena Čepaitė, o istorikas Antanas Žilinskas prisiminė, kaip ieškodamas garsios balerinos pėdsakų užmezgė glaudžius ryšius su Nyderlandų ambasada. Būtent šioje šalyje, išvykusi iš Vilkaviškio, S. Gaskel ir praleido nemažą dalį savo gyvenimo.
„S. Gaskel mokėjimas perteikti šokį, sukurti tai, kas yra įtrauku ir įdomu, jos vardą visiems laikams įrašė į baleto istoriją. Balerina ne tik pati šoko, bet to daryti mokė ir kitus. Šokėja išugdė labai daug baleto meistrų“, – pasakojo E. Čepaitė.
Ceremonijoje į susirinkusiuosius taip pat kreipėsi rajono meras A. Neiberka, Seimo narys Algirdas Butkevičius, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, skulptūros autorius L. Šiupšinskas, rėmėjai bei kt.
Skulptorius L. Šiupšinskas pasakojo ilgai ieškojęs būdų, kaip pavaizduoti baleto šokėją, kad ji pritrauktų kiekvieno praeivio dėmesį ir nepaskęstų erdvėje. Ne pirmą mažosios architektūros objektą Vilkaviškiui pagaminęs skulptorius džiaugėsi gražėjančiomis miesto erdvėmis bei teigė, jog jam gera prie to prisidėti.
„Pastebėjau, kad Vilkaviškio rajonas turi stiprią bendruomenę, kuri rūpinasi ne tik savo kiemo problemomis, bet ir stengiasi sukurti kažką gražaus kitiems, nepamiršta savo krašto istorijos. Iš patirties galiu pasakyti, jog tie, kurie turi bendrą istoriją, turi ir bendrą ateitį“, – kalbėjo skulptorius.
Jis pasakojo pasiūlymo pastatyti bronzinę skulptūrinę kompoziciją sulaukęs dar šių metų pradžioje. Skulptorius tvirtino ilgai nedvejojęs ir iškart ėmęsis darbų.
„Jau gerai pažįstu vilkaviškiečius. Žinau, kad jei čia gimsta mintis, netrukus ji virsta ir kūnu“, – šypsojosi L. Šiupšinskas.
Už jo indėlį į mūsų rajono gražinimą Vilkaviškio miesto laikrodžio paramos fondo vadovas A. Simutis įteikė simbolinę dovaną – knygą. Dovanos – sumažintos balerinos statulėlės – buvo įteiktos ir prie skulptūros prisidėjusiems rėmėjams.
Renginio metu kalbas keitė muzika ir šokiai. Susirinkusiesiems klarnetu grojo muzikantas Haroldas Parulis, o šokio pasirodymą atliko mažosios Nerijaus Juškos baleto mokyklos šokėjos.
Žydų kilmės balerina S. Gaskel gimė 1904 m. balandžio 14 d. Vilkaviškio grūdų prekybininko šeimoje. Ji augo muzikos ir šokio kultūrą puoselėjančioje aplinkoje. Išvykusi iš Vilkaviškio studijavo Charkive ir Paryžiuje.
Šokėja gastroliavo po Europą, šoko su garsiausiais to meto pasaulio šokėjais. 1936–1939 m. buvo viena iš Paryžiaus baleto teatro įkūrėjų, dirbo choreografe.
Ištekėjusi 1939 m. S. Gaskel išvyko gyventi į Amsterdamą, ten vadovavo kelioms baleto trupėms. Antrojo pasaulinio karo metu jai teko slapstytis nuo nacių, tačiau net ir pogrindyje ji slapta dirbo baleto mokytoja.
Jau po karo, 1956 m., jos iniciatyva Hagos Karališkojoje konservatorijoje buvo įkurtas šokio fakultetas, vėliau tapęs Olandijos baleto akademija. 1961 m. Amsterdame sukūrė Olandijos nacionalinio baleto trupę, kuri tapo dabartinio nacionalinio šios šalies baleto pagrindu. Nyderlandų nacionalinio baleto meno vadovės pareigas S. Gaskel ėjo iki 1968 m.
Žymi balerina mirė 1974 m. liepos 9 d. Paryžiuje. Nors Sonia sukūrė daugybę šokių įvairioms baleto trupėms, tačiau didžiausią indėlį į pasaulio baleto raidą ji įnešė kaip mokytoja ir režisierė, modernios choreografijos kūrėja ir skatintoja. Nyderlanduose iki šiol teikiamas S. Gaskel baleto apdovanojimas.
Vilkaviškiečiai ir miesto svečiai kviečiami ne tik apžiūrėti šiai balerinai skirtą skulptūrą, bet ir užsukti į miesto biblioteką bei aplankyti S. Gaskel skirtą parodą. Ją kartu parengė bibliotekos ir Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus atstovai.
Galerija: skulptūra
Publikuota: 2024-09-30 16:50:22
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Turgaus prekeivius išgąsdino mokesčių inspektoriai * Panaudotas aliejus sėkmingai keliauja į konteinerius
* Ūkininkai ruošiasi kelionei traktoriumi aplink Lietuvą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie veiksmą ir rezultatą
Šnekėdami apie kalėdines dovanas turėtume skirti, kas yra pakuotė, o kas – pakavimas, ir nedaryti kalbos klaidų.
Atsiminkime, kad pakavimas yra veiksmas, procesas, o pakuotė – rezultatas.
Daiktavardis „įpakavimas“ nevartotinas reikšme „pakuotė“.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie veiksmą ir rezultatąŠnekėdami apie kalėdines dovanas turėtume skirti, kas yra pakuotė, o kas – pakavimas, ir nedaryti kalbos klaidų.
Atsiminkime, kad pakavimas yra veiksmas, procesas, o pakuotė – rezultatas.
Daiktavardis „įpakavimas“ nevartotinas reikšme „pakuotė“.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|