|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda kalėdines sidabrines eglutes Pūstapėdžiuose. Tel. 0 698 41 635.Galioja iki: 2024-12-09 13:08:10
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2024-09-26 17:17
|
|
|
Šis Zaporižės gyventojas padegė tris Ukrainos karių mašinas.
Autoriaus nuotr.
Ukrainą šokiravo Kyjivo policijos pranešimas, jog sulaikė jauną moterį, kuri kartu su keturiolikmečiu sūnumi padegė karinį automobilį. Susigundžiusi internetu gautu pasiūlymu už kiekvieną padegtą mašiną gauti po 1 000 JAV dolerių ji specialiai atvyko į sostinę vykdyti užduoties.
Kenkia ir kelia chaosą
Iš Nižino kaimo (Černigivo regionas), kuriame gyveno, 38-erių moteris atvažiavo su savo sūnumi. Motina turėjo filmuoti, o vikrus paauglys skubiai aplieti mašinas benzinu ir padegti, mat pinigus buvo žadama sumokėti tik gavus nufilmuotą degančios mašinos vaizdą. Atsitiktinai pro šalį važiavę policininkai moterį sulaikė ir laiku užgesino automobilį. Atvykėlė planavo tą naktį Kyjive padegti bent 5 mašinas, o po to tą patį padaryti kituose didmiesčiuose.
Policijos teigimu, per šiuos metus šalyje jau buvo padegta per 200 automobilių, o sulaikyti pavyko tik keliolika įtariamųjų, kurių amžius buvo nuo 14 iki 50 metų. Karo ekspertas Ivanas Stupakas žiniasklaidai pareiškė, jog Rusija tokiu būdu siekia ne tik pakenkti Ukrainos kariuomenei, bet ir kelti chaosą visuomenėje, skleisti žinią, jog žmonės neva nebenori karo ir tokiu būdu ragina derėtis dėl taikos.
Tokie nusikaltimai tapo dideliu skauduliu kariams, mat automobilių fronte labai trūksta. Vien pavasarį Odesoje supleškėjo 22, Charkive – 14, o Kyjive – 8 automobiliai.
Vienas iš 3-iosios šturmo brigados vadų Olegas Romanovas pasipiktinęs internete išplatino kreipimąsi, nurodydamas savo pavaldiniams tokius niekadėjus šaudyti. Vadas juos pavadino kolorado vabalais, kuriuos reikia naikinti. Jis priminė, kad sudeginta brigados mašina buvo fronto medikų, ir jos netekimas galbūt lėmė laiku į ligoninę nenugabentų sužeistųjų mirtį.
Verbuoja šantažu
Pasirodo, padegimo vykdytojų Maskvos agentai dažniausiai ieško socialiniame tinkle „Telegram“. Spėjama, jog pasitelkdami specialias programas agentai nustato, kurie „Telegram“ vartotojai priima Kyjivą kritikuojančią informaciją, ir iš pradžių su jais užmezga draugišką ryšį, o vėliau pasiūlo talkinti idėjiniais sumetimais arba už atlygį.
Ukrainos karinė žvalgyba atskleidė, jog Rusija šantažu kolaboruoti verčia nelaisvėn paimtų karių gimines arba okupuotų teritorijų gyventojų artimuosius kitoje Ukrainos dalyje. Žmonėms nesutikus bendradarbiauti gąsdinama nužudyti suimtus giminaičius ar šeimos narius.
Šantažu užverbuoti asmenys verčiami fotografuoti karinius ir energetikos objektus, pranešti apie karių bei technikos dislokacijos vietas. O padegti mašinas yra gundomi darbo netekę, prasiskolinę asmenys, narkomanai, nuotykių ieškantys nepilnamečiai.
Pavojingiausi – slaptieji agentai
Didžiausiais kenkėjais visgi yra slaptieji Maskvos agentai, užverbuoti per karą arba atsiųsti prieš kelis dešimtmečius ir įsiskverbę į strategines įmones, ministerijas. Neformaliai bendraujant su teisėsaugininkais bei kariūnais, šie patarė į problemą žiūrėti giliau. Priminta, kad sovietmečiu Ukrainoje rusifikacija buvo pasiekusi tokį lygį, jog net aukštosiose mokyklose viskas, išskyrus ukrainiečių kalbą ir istoriją, dėstyta okupantų kalba.
Nepriklausomoje Ukrainoje rusiškus pasus turintiems asmenims ilgai nebuvo draudžiama užimti atsakingas pareigas, o tai palengvino Maskvai kurti platų agentų tinklą. Įtariama, kad greitą kai kurių vietovių užėmimą karo pradžioje bei vėlesnių operacijų žlugimą nulėmė kolaboruojančių karininkų sprendimai.
Viena didžiausių išdavysčių yra laikomas kelio į Chersoną išminavimas karo išvakarėse bei 2023 m. suplanuoto ukrainiečių kontrpuolimo atskleidimas. Sužinojusi, kurioje vietoje ukrainiečiai ruošiasi pulti, Maskva įsakė susprogdinti Kachovkos užtvanką, o ištvinęs vanduo privertė Kyjivą atšaukti operaciją.
Laukiantieji rusų atėjimo
Kolaborantų paiešką Maskvai palengvina tai, jog fronto linija yra nusistovėjusi Rytų Ukrainoje, kuri ribojasi su Rusija ir kur rusifikacija buvo ilgesnė bei gilesnė, o daugybė žmonių yra atvykėliai iš minėtos šalies. Daugiausiai rusakalbių yra Donbase, mat 1932–1933 m. dirbtinai sukėlusi badą ir numarinusi milijonus ukrainiečių Maskva į angliakasių regioną prikvietė rusakalbių iš SSSR gilumos.
Dauguma jų nesidomėjo nei ukrainiečių kalba, nei kultūra. Šiuo metu Ukrainoje kovojančiam lietuviui, slapyvardžiu Raimis, įstrigo tai, jog Charkivo kaimų parduotuvėse pasisveikinus ukrainietiškai išgirsti tokį pat atsaką, o Donecko srityje atšaunama rusiškai.
Pafrontės vietovėse dažnai tenka išgirsti pasakymą: „Man nesvarbu, ar čia bus Ukraina, ar Rusija. Noriu, kad pasibaigtų šaudymai.“ Taip dažniausiai šneka pensininkai, nemokantys ukrainiečių kalbos ir idealizuojantys sovietmečio laikus, kai buvo skiriami nemokami butai, o vaistai kainavo kapeikas.
Ukrainiečių kariai tokius pensininkus, kurie atsisako evakuotis net priartėjus fronto linijai, vadina „žduny“ (laukiančiaisiais rusų atėjimo) ir įtaria, kad būtent jie išdavinėja pozicijas. „Per žvalgybinę operaciją tokius sutikęs iš akių matau, kad laukia ne mūsų, ir žinau, jog netrukus atlėks į mus bombos, nes kas nors iš „ždunų“ praneš rusams“, – pasakojo 3-ios šturmo brigados karys, slapyvardžiu Paša.
Akivaizdūs pokyčiai
Konkrečiu dviveidystės įrodymu tapo viena pensininkė Avdijivkoje. Ji Ukrainos televizijai teisinosi, jog iš apsupto miesto išvykti nenori dėl to, kad yra sunkiai serganti, o po savaitės jį užėmus rusams šiuos pasitiko su gėlėmis, šaukdama: „Pagaliau jūsų sulaukėme!“.
Tai, kad bambagyslės su Maskva nėra nutraukusi daugybė žmonių, teko pačiam įsitikinti prieš kelias dienas Charkive. Ruošdamas radijo reportažą apie Gelbėtojų dienos proga trims žuvusiems gaisrininkams atidengtą memorialinę lentą kalbėjausi su tragedijos liudininku.
73-ejų pensininkas Jurijus J. gyvena tame name, prie kurio balandžio 4-ąją sprogo bomba ir suvažiavo gaisrininkų mašinos. Po keliolikos minučių okupantai antrą bombą nutaikė tiesiai į gaisrines mašinas ir užmušė tris gelbėtojus.
Jurijus J. gyveno tolimesnėje namo laiptinėje ir kartu su žmona atsipirko nubrozdinimais bei kraujosrūvomis, nors vienas kaimynas tapo neįgaliu. Pensininkas labai gyrė gelbėtojų darbą, sakė buvęs prislėgtas degančios gaisrinės vaizdo, bet kartu jis džiaugėsi, kad dukra su trimis vaikais persikėlė į Rusiją ir jai nebetenka patirti sprogimų. Vyriškis paaiškino, jog karo pradžioje dukra pabėgo į Čekiją, bet ten jai nepatiko, todėl nuvyko į Rusiją.
Kai nustebęs paklausiau, kaip ji galėjo važiuoti į šalį užpuolikę, pensininkas pasipiktinęs atkirto: „Koks skirtumas, kur gyveni, svarbu, kad saugu, be to, mes iš ten kilę, tame mieste mano pusseserė gyvena, o valdžia dukrai suteikė nemokamą bendrabutį ir nemokamą maitinimą. Rusija labai remia atvykėlius iš Ukrainos.“
Toks atsakymas mane pritrenkė, ir neatsisveikinęs nuėjau kalbinti gelbėtojų. Šie maloniai nustebino: nevengdami daryti klaidų visi stengėsi kalbėti ukrainietiškai. Pagalvojau: per karą Charkivas visgi akivaizdžiai keičiasi. Vis daugiau skamba tautinė kalba, gatvės pervadinamos karo didvyrių vardais, o čionykščiai kariai bei gelbėtojai laikomi drąsiausiais bei ištvermingiausiais. Jie tautos atmintyje išliks didvyriais, o kolaborantų vardai ištirps niekingoje užmarštyje.
Eldoradas BUTRIMAS
Ukrainą šokiravo Kyjivo policijos pranešimas, jog sulaikė jauną moterį, kuri kartu su keturiolikmečiu sūnumi padegė karinį automobilį. Susigundžiusi internetu gautu pasiūlymu už kiekvieną padegtą mašiną gauti po 1 000 JAV dolerių ji specialiai atvyko į sostinę vykdyti užduoties. |
Iš Nižino kaimo (Černigivo regionas), kuriame gyveno, 38-erių moteris atvažiavo su savo sūnumi. Motina turėjo filmuoti, o vikrus paauglys skubiai aplieti mašinas benzinu ir padegti, mat pinigus buvo žadama sumokėti tik gavus nufilmuotą degančios mašinos vaizdą. Atsitiktinai pro šalį važiavę policininkai moterį sulaikė ir laiku užgesino automobilį. Atvykėlė planavo tą naktį Kyjive padegti bent 5 mašinas, o po to tą patį padaryti kituose didmiesčiuose.
Policijos teigimu, per šiuos metus šalyje jau buvo padegta per 200 automobilių, o sulaikyti pavyko tik keliolika įtariamųjų, kurių amžius buvo nuo 14 iki 50 metų. Karo ekspertas Ivanas Stupakas žiniasklaidai pareiškė, jog Rusija tokiu būdu siekia ne tik pakenkti Ukrainos kariuomenei, bet ir kelti chaosą visuomenėje, skleisti žinią, jog žmonės neva nebenori karo ir tokiu būdu ragina derėtis dėl taikos.
Tokie nusikaltimai tapo dideliu skauduliu kariams, mat automobilių fronte labai trūksta. Vien pavasarį Odesoje supleškėjo 22, Charkive – 14, o Kyjive – 8 automobiliai.
Vienas iš 3-iosios šturmo brigados vadų Olegas Romanovas pasipiktinęs internete išplatino kreipimąsi, nurodydamas savo pavaldiniams tokius niekadėjus šaudyti. Vadas juos pavadino kolorado vabalais, kuriuos reikia naikinti. Jis priminė, kad sudeginta brigados mašina buvo fronto medikų, ir jos netekimas galbūt lėmė laiku į ligoninę nenugabentų sužeistųjų mirtį.
Pasirodo, padegimo vykdytojų Maskvos agentai dažniausiai ieško socialiniame tinkle „Telegram“. Spėjama, jog pasitelkdami specialias programas agentai nustato, kurie „Telegram“ vartotojai priima Kyjivą kritikuojančią informaciją, ir iš pradžių su jais užmezga draugišką ryšį, o vėliau pasiūlo talkinti idėjiniais sumetimais arba už atlygį.
Ukrainos karinė žvalgyba atskleidė, jog Rusija šantažu kolaboruoti verčia nelaisvėn paimtų karių gimines arba okupuotų teritorijų gyventojų artimuosius kitoje Ukrainos dalyje. Žmonėms nesutikus bendradarbiauti gąsdinama nužudyti suimtus giminaičius ar šeimos narius.
Šantažu užverbuoti asmenys verčiami fotografuoti karinius ir energetikos objektus, pranešti apie karių bei technikos dislokacijos vietas. O padegti mašinas yra gundomi darbo netekę, prasiskolinę asmenys, narkomanai, nuotykių ieškantys nepilnamečiai.
Didžiausiais kenkėjais visgi yra slaptieji Maskvos agentai, užverbuoti per karą arba atsiųsti prieš kelis dešimtmečius ir įsiskverbę į strategines įmones, ministerijas. Neformaliai bendraujant su teisėsaugininkais bei kariūnais, šie patarė į problemą žiūrėti giliau. Priminta, kad sovietmečiu Ukrainoje rusifikacija buvo pasiekusi tokį lygį, jog net aukštosiose mokyklose viskas, išskyrus ukrainiečių kalbą ir istoriją, dėstyta okupantų kalba.
Nepriklausomoje Ukrainoje rusiškus pasus turintiems asmenims ilgai nebuvo draudžiama užimti atsakingas pareigas, o tai palengvino Maskvai kurti platų agentų tinklą. Įtariama, kad greitą kai kurių vietovių užėmimą karo pradžioje bei vėlesnių operacijų žlugimą nulėmė kolaboruojančių karininkų sprendimai.
Viena didžiausių išdavysčių yra laikomas kelio į Chersoną išminavimas karo išvakarėse bei 2023 m. suplanuoto ukrainiečių kontrpuolimo atskleidimas. Sužinojusi, kurioje vietoje ukrainiečiai ruošiasi pulti, Maskva įsakė susprogdinti Kachovkos užtvanką, o ištvinęs vanduo privertė Kyjivą atšaukti operaciją.
Kolaborantų paiešką Maskvai palengvina tai, jog fronto linija yra nusistovėjusi Rytų Ukrainoje, kuri ribojasi su Rusija ir kur rusifikacija buvo ilgesnė bei gilesnė, o daugybė žmonių yra atvykėliai iš minėtos šalies. Daugiausiai rusakalbių yra Donbase, mat 1932–1933 m. dirbtinai sukėlusi badą ir numarinusi milijonus ukrainiečių Maskva į angliakasių regioną prikvietė rusakalbių iš SSSR gilumos.
Dauguma jų nesidomėjo nei ukrainiečių kalba, nei kultūra. Šiuo metu Ukrainoje kovojančiam lietuviui, slapyvardžiu Raimis, įstrigo tai, jog Charkivo kaimų parduotuvėse pasisveikinus ukrainietiškai išgirsti tokį pat atsaką, o Donecko srityje atšaunama rusiškai.
Pafrontės vietovėse dažnai tenka išgirsti pasakymą: „Man nesvarbu, ar čia bus Ukraina, ar Rusija. Noriu, kad pasibaigtų šaudymai.“ Taip dažniausiai šneka pensininkai, nemokantys ukrainiečių kalbos ir idealizuojantys sovietmečio laikus, kai buvo skiriami nemokami butai, o vaistai kainavo kapeikas.
Ukrainiečių kariai tokius pensininkus, kurie atsisako evakuotis net priartėjus fronto linijai, vadina „žduny“ (laukiančiaisiais rusų atėjimo) ir įtaria, kad būtent jie išdavinėja pozicijas. „Per žvalgybinę operaciją tokius sutikęs iš akių matau, kad laukia ne mūsų, ir žinau, jog netrukus atlėks į mus bombos, nes kas nors iš „ždunų“ praneš rusams“, – pasakojo 3-ios šturmo brigados karys, slapyvardžiu Paša.
Konkrečiu dviveidystės įrodymu tapo viena pensininkė Avdijivkoje. Ji Ukrainos televizijai teisinosi, jog iš apsupto miesto išvykti nenori dėl to, kad yra sunkiai serganti, o po savaitės jį užėmus rusams šiuos pasitiko su gėlėmis, šaukdama: „Pagaliau jūsų sulaukėme!“.
Tai, kad bambagyslės su Maskva nėra nutraukusi daugybė žmonių, teko pačiam įsitikinti prieš kelias dienas Charkive. Ruošdamas radijo reportažą apie Gelbėtojų dienos proga trims žuvusiems gaisrininkams atidengtą memorialinę lentą kalbėjausi su tragedijos liudininku.
73-ejų pensininkas Jurijus J. gyvena tame name, prie kurio balandžio 4-ąją sprogo bomba ir suvažiavo gaisrininkų mašinos. Po keliolikos minučių okupantai antrą bombą nutaikė tiesiai į gaisrines mašinas ir užmušė tris gelbėtojus.
Jurijus J. gyveno tolimesnėje namo laiptinėje ir kartu su žmona atsipirko nubrozdinimais bei kraujosrūvomis, nors vienas kaimynas tapo neįgaliu. Pensininkas labai gyrė gelbėtojų darbą, sakė buvęs prislėgtas degančios gaisrinės vaizdo, bet kartu jis džiaugėsi, kad dukra su trimis vaikais persikėlė į Rusiją ir jai nebetenka patirti sprogimų. Vyriškis paaiškino, jog karo pradžioje dukra pabėgo į Čekiją, bet ten jai nepatiko, todėl nuvyko į Rusiją.
Kai nustebęs paklausiau, kaip ji galėjo važiuoti į šalį užpuolikę, pensininkas pasipiktinęs atkirto: „Koks skirtumas, kur gyveni, svarbu, kad saugu, be to, mes iš ten kilę, tame mieste mano pusseserė gyvena, o valdžia dukrai suteikė nemokamą bendrabutį ir nemokamą maitinimą. Rusija labai remia atvykėlius iš Ukrainos.“
Toks atsakymas mane pritrenkė, ir neatsisveikinęs nuėjau kalbinti gelbėtojų. Šie maloniai nustebino: nevengdami daryti klaidų visi stengėsi kalbėti ukrainietiškai. Pagalvojau: per karą Charkivas visgi akivaizdžiai keičiasi. Vis daugiau skamba tautinė kalba, gatvės pervadinamos karo didvyrių vardais, o čionykščiai kariai bei gelbėtojai laikomi drąsiausiais bei ištvermingiausiais. Jie tautos atmintyje išliks didvyriais, o kolaborantų vardai ištirps niekingoje užmarštyje.
Eldoradas BUTRIMAS
Galerija: UKRAINOS REPORTAŽAI
Publikuota: 2024-09-26 17:17:40
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kompensacijos bus mokamos tik įrodžius patirtus nuostolius * Folkloro ansamblis savo kelionę tęsia trisdešimt penkerius metus
* Rudas vanduo: kada bus išspręsta problema?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kokios žodžių išrišti, išrišimas vartojimo klaidos?
Veiksmažodis išrišti nevartojamas reikšme išspręsti: Visiems rūpi, kaip šį klausimą išriš (taisoma išspręs ) viršininkas.
Daiktavardis išrišimas nevartojamas reikšme išsprendimas: Gyventojams aktualus problemos išrišimas (taisoma išsprendimas ).
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kokios žodžių išrišti, išrišimas vartojimo klaidos?Veiksmažodis išrišti nevartojamas reikšme išspręsti: Visiems rūpi, kaip šį klausimą išriš (taisoma išspręs ) viršininkas.
Daiktavardis išrišimas nevartojamas reikšme išsprendimas: Gyventojams aktualus problemos išrišimas (taisoma išsprendimas ).
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|