Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Tapatybės įspaudai

---

Elžbietos ir Motiejaus Kudirkų sodybos klėtelėje sūnus Vincukas vaikystę leido nuo devynerių metų.

Vilkaviškietis Algimantas Ankevičius tęsia savo šviesaus atminimo tėčio Stasio Ankevičiaus pradėtą darbą – ieško istorinių šaltinių apie mūsų kraštietį, tautinės savimonės žadintoją, Lietuvos himno autorių Vincą Kudirką. Vilkaviškietis siekia pakoreguoti netikslumus, susijusius su V. Kudirkos klėtele.

Paskatino vizitas

Tremtyje gimęs Algimantas sakė vaikystėje Vinco Kudirkos gyvenimu per daug nesidomėjęs, tačiau jo tėtis Stasys visada žavėjosi iš Paežerių kaimo kilusia didžia asmenybe, turėjusia didelės įtakos lietuvių tautinio sąmoningumo formavimuisi.

Kai Algimantui buvo 13 metų, jo tėtis pradėjo vadovauti klėtelėje įrengtam V. Kudirkos muziejui. Nuo tada ir į Algimanto gyvenimą atėjo suvokimas, koks svarbus V. Kudirkos vaidmuo Lietuvos istorijoje ir kaip mes galime didžiuotis būdami jo kraštiečiais.

S. Ankevičiaus prisiminimuose rašoma, kaip gimė idėja sutvarkyti klėtelę ir joje įsteigti muziejų. Tai paskatino žinia apie būsimą išeivijos lietuvio Antano Petrikos vizitą. Paežeriuose gimęs ir XX a. pradžioje į JAV emigravęs publicistas bendradarbiavo išeivijos ir Lietuvos spaudoje, rašė straipsnius apie rašytojus. Tad išgirdus apie jo planuojamą vizitą pas gimines į Paežerius, buvo neabejojama, kad A. Petrika sieks aplankyti ir V. Kudirkos klėtelę.

Tuometinis Paežerių kolūkio pirmininkas Pranas Danilevičius atsiuntė statybininkus, klėtelėje saugoti grūdai buvo pernešti į kitą patalpą, kiemas aptvertas tvoromis, pas skulptorių Vladą Pleškūną užsakytas paminklinis akmuo, Kaune nulietas bronzinis V. Kudirkos bareljefas.

Klėtelei stendus ir raides iš faneros siaurapjūkliu išpjovė tuometinis Paežerių aštuonmetės mokyklos direktorius, dabar jau šviesaus atminimo Vytautas Grinius, V. Kudirkos poezijos ištraukas išrašė ir į stendus sudėjo muziejaus vadovu paskirtas mokytojas S. Ankevičius. Klėtelės vitrinose buvo padėtas Juozo Rimšos dovanotas jubiliejinis „Varpo“ numeris, viena kita knygelė apie V. Kudirką. Kelias knygeles muziejaus atidarymo šventei paskolino Vilkaviškio rajono kraštotyros muziejaus direktorė Gabrielė Karalienė.



Patikėdavo sūnui

S. Ankevičiaus prisiminimuose rašoma, kad akmens atidengimo iškilmės vyko sekmadienį, 1965 m. rugpjūčio 8 d. Susirinko gal tūkstantis žmonių, atvyko svečių, V. Kudirkos giminaičių, grojo Pilviškių vidurinės mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras, vadovaujamas Broniaus Maksvyčio.

Įkūrus muziejų pradėjo gausiai plaukti įvairūs eksponatai. Jame atsirado ne tik V. Kudirkos, bet ir iš Paežerių kilusių rašytojo, teisininko Antano Kriščiukaičio-Aišbės, skulptoriaus Petro Rimšos ir jo brolio knygnešio Juozo stendai.

Muziejų aplankęs Amerikos lietuvis A. Petrika surinko ir į Lietuvą parsiuntė 3 komplektus (18 knygų) V. Kudirkos raštų, vėliau iš JAV atkeliavo Vinco Pietario istorinio romano „Algimantas“ penki pirmosios laidos (1904–1906 m.) tomeliai.

Netrukus muziejus turėjo daugiau nei 900 eksponatų. Didžiąją jų dalį surinko pats S. Ankevičius. Pirmame klėtelės aukšte buvo įkurdinta literatūrinė ekspozicija, antrame – XIX amžių menantys buities įrankiai.

Algimantas prisimena, kad į V. Kudirkos klėtelę ir savaitgaliais, ir darbo dienomis plūsdavo lankytojai. Ne tik muziejui vadovavęs, bet ir mokytoju dirbęs S. Ankevičius ne visada turėdavo galimybę priimti turistus. Tada klėtelę atrakindavo ir eksponatus demonstruodavo sūnus Algimantas.

– Pats nuolat klausydamasis tėčio vedamų ekskursijų įsiminiau ir galėdavau nesunkiai papasakoti, – pasakojo A. Ankevičius.

Klėtelėje įsteigtą muziejų per metus aplankydavo po porą tūkstančių žmonių, o per visą egzistavimo laikotarpį sulaukta 50 721 lankytojo.

Kūrė smuiku

Tikra sensacija tapo įvykis, kai 1980 m. visai netikėtai buvo atrastas V. Kudirkai priklausęs smuikas. Algimantas prisimena, kaip apie Osvaldo Kaptainio rastą smuiką, kurio viduje pieštuku įrašyta „dr. V. Kudirka“, sužinojo jo tėtis S. Ankevičius. Jis sūnaus paprašė kuo greičiau nuvežti į Griškabūdį ir iškart nupirko instrumentą. 81-erius metus iš rankų į rankas klajojęs smuikas buvo labai suvargęs, tačiau S. Ankevičius juo klėtelės lankytojams sugebėdavo pagriežti V. Kudirkos aranžuotą dainą „Ant kalno karklai siūbavo“ ir net „Tautišką giesmę“, kuri sovietiniais laikais buvo uždrausta.

A. Ankevičius išnaršė ne vieną istorinį šaltinį norėdamas įsitikinti, ar tikrai „Tautišką giesmę“ V. Kudirka kūrė komponuodamas smuiku. Mat buvo iškelta versijų, kad Lietuvos himnu tapusi giesmė galėjo būti sukomponuota pasitelkus citrą, kankles ar violončelę, mat šiais instrumentais V. Kudirka taip pat mokėjo groti. Spėlionėms pamatą padėjo ir tai, kad paskutinis, prieš pat mirtį išleistas vyrų chorams skirtas dainų rinkinys vadinasi „Kanklės“.

Visgi A. Ankevičius paneigė bet kokias abejones. Išanalizavęs šaltinius jis rado V. Kudirkos amžininkų, kurie lankė „Tautiškos giesmės“ autorių ligos patale, prisiminimus. Jo draugė rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė prisiminimuose rašė ištuštėjusiuose V. Kudirkos namuose mačiusi tik smuiką. A. Ankevičius neabejoja, kad visiškai silpnas ligonis tikrai negalėjo valdyti violončelės ar citros – tik lengvą smuiką, kurį sėdėdamas lovoje galėdavo pasidėti ant kelių ir be stryko, tik liesdamas pirštais stygas, kurti melodiją.

Tai, kad himnas sukurtas tuo metu muziejuje-klėtelėje laikytu brangiausiu eksponatu – V. Kudirkos smuiku, turistams pasakodavo ir S. Ankevičius, pats surinkęs nemažai vertybių ir išklausęs amžininkų prisiminimų. Per metus jo vadovaujamą muziejų aplankydavo po porą tūkstančių žmonių, o per visą egzistavimo laikotarpį muziejus sulaukė 50 721 lankytojo.



Gimė kitoje vietoje

Ieškodamas su smuiku susijusių šaltinių, A. Ankevičius aptiko tėčio užrašus apie išlikusią Kudirkų sodybos klėtelę ir tikrąją jų sūnaus Vinco gimimo vietą.

Dokumentai liudija, kad V. Kudirkos tėvas Motiejus Kudirka (1818–1899) ir mama Elžbieta (1821–1868) po vestuvių apsigyveno vyro tėvų sodyboje. Čia 1858 m. gruodžio 31 d. gimė mažasis Vincukas.

Vėliau, 1865 m., jaunoji šeima pasistatė naujus trobesius ir persikėlė ten gyventi. Klėtelė buvo pastatyta pora metų vėliau. Ji ir belikusi iš visos sodybos pastatų.

Klėtelėje Vincas vaikystę leido nuo devynerių metų. Nuo 1868 m. kartu su Petru Grigaičiu pradėjo lankyti Paežerių valsčiaus raštinėje tais pačiais metais įsteigtą rusišką pradinę mokyklą. Abu nakvodavo šioje klėtelėje, mat Petro tėvai gyveno Būdežeriuose, 11 km nuo mokyklos. Vėliau, besimokydamas Marijampolės gimnazijoje, Vincas klėtelėje leisdavo tik vasaros atostogas.

A. Ankevičius apgailestauja, kad dabar klėtelė atitekusi privatiems šeimininkams ir lankoma tik susitarus su savininke. Atvažiavusius lankytojus pasitinkantis paminklinis akmuo klaidina, jog toje sodyboje gimė „Tautiškos giesmės“ autorius.

Tai, kad tikroji V. Kudirkos gimtinė visai ne ten, kur stovi paminklinis akmuo su užrašu, klausimą kėlė ir Paežerių patriotas, pedagogas ir muziejininkas V. Grinius. Jis nustatė senųjų Kudirkų sodybos (tarp Paežerių senosios mokyklos ir Gulbino upelio ištakų) vietą. 1958 m. interviu „Amerikos balsui“ davusi Vinco sesuo Emilija Kudirkaitė-Lietuvninkienė (1887–1965) sakė, kad sodyba, kurioje gimė V. Kudirka, iki Antrojo pasaulinio karo dar buvo išlikusi.

A. Ankevičius įsitikinęs, kad istorinę klaidą būtina ištaisyti – arba paminklinis akmuo turi būti perkeltas į tikrąją rašytojo gimimo vietą, arba privalu pataisyti įrašą, kad V. Kudirka toje sodyboje ne gimė, o augo ir leido vaikystę.

Galerija: V. Kudirkos gimtinė

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---