|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda kalėdines sidabrines eglutes Pūstapėdžiuose. Tel. 0 698 41 635.Galioja iki: 2024-12-09 13:08:10
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Įdomu
|
|
|
Grybų pasaulio ekspertė Aurelija Plūkė rodė medžio šaką, kurioje grybai kariauja dėl maisto.
Autorės nuotr.
Jono Basanavičiaus gimtinėje ošiančiame Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne vyko edukacija apie grybus. Tema aktuali, juk ruduo – grybavimo metas.
Pasivaikščioti Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne ir patyrinėti jame augančius grybus kraštiečius kvietė ekspertė, tinklaraščio „Grybų pasaulis“ įkūrėja Aurelija Plūkė. Edukacijoje ji supažindino dalyvius su įvairiais neįprastais grybais bei jų vaidmeniu miško ekosistemoje ir žmogaus gyvenime. Pasak A. Plūkės, grybų pasaulis yra daug įdomesnis nei žmonės linkę manyti.
„Grybai nėra tik valgomieji arba nuodingi. Jie iš tikrųjų yra daug įdomesni. Kuo daugiau giliniesi, tuo labiau supranti, kad grybų yra visur aplinkui, ne tik miške“, – kalbėjo ji.
Tiesa, grybai žmonėms yra geriau žinomi kaip maistas, tačiau jie gali būti naudojami įvairiems tikslams, pavyzdžiui, medicinoje. A. Plūkė pasakojo, kad penicilinas, pirmasis antibiotikas, buvo sukurtas iš pelėsinio grybo. Be to, šiuo metu internete žmonės perka džiovintas raudonąsias (paprastąsias) musmires, kurias vartoja liaudies medicinos priemonėms – kaip tepalą skaudančioms kūno vietoms tepti. Vis dėlto šie grybai veikia ir kaip svaigalai, nes paprastoji musmirė – haliucinogeninis grybas. Pasak A. Plūkės, į eksperimentus su musmire reikėtų žiūrėti atsargiai, nes ilgalaikių tyrimų apie šio grybo poveikį dar nėra.
„Musmirė nėra mirtinai nuodinga, todėl jeigu ją suvalgysime, nebūtinai apsinuodysime. Vis dėlto šis grybas yra labai sudėtingas, todėl reikia gerai žinoti, ką darai, jeigu jį vartoji. Be to, kad ji turi toksinų, kurie nėra aišku, ar kaupiasi, ar nesikaupia žmogaus organizme, musmirė gali sukelti psichozę, traukulius ir kitų nemalonių dalykų“, – sakė ji.
Iš tikrųjų yra ir daug kitų haliucinacijas sukeliančių grybų rūšių.
„Haliucinogeniniai grybai Amerikoje buvo uždrausti kaip narkotikai, tačiau dabar mokslininkai vėl tiria, ar jie gali būti naudojami gydant sunkią depresiją, nerimą, priklausomybes ir kitus psichinius sutrikimus“, – pasakojo A. Plūkė.
Žinoma, grybai padeda ne tik žmogui, bet ir miško ekosistemai. Pasirodo, naudingi ir ant medžių augantys parazitiniai grybai. Kaip sakė ekspertė, tokie grybai žudo medžius, tačiau be jų miške nebūtų ir organizmų įvairovės.
„Miške stovintys negyvi, bet dar nenuvirtę medžiai yra vieni iš vertingiausių medžių miške. Juos grybai ardo, ir tada mediena po truputėlį pradeda minkštėti, o vėliau ten apsigyvena įvairūs vabalai, kirmėlės, paukščiai randa maisto. Yra organizmų, kurie gyvena tik negyvoje medienoje, todėl jeigu miškas jos neturės, nebus ir įvairovės“, – kalbėjo A. Plūkė.
Taip pat renginyje edukatorė pasidalino patarimais, kaip grybauti. Ji atskleidė, kaip atskirti valgomuosius grybus nuo nuodingų.
„Geriausia rinkti tokius grybus kaip baravykai, kurių apatinė kepurėlės pusė yra porėta. Tokie grybai beveik visi yra valgomi, išskyrus gal vieną – šėtonbaravykį. O grybus, kurie turi lakštelius, sunkiau atskirti. Jų yra ir labai skanių, ir mirtinai nuodingų“, – teigė A. Plūkė.
Be to, ji atsakė į klausimą, ar grybus geriau rauti, ar pjauti. Pasirodo, geri yra abu pasirinkimai. Vis dėlto, jei norisi pažinti grybą, geriau jį išrauti, nes nupjovus nesimatys koto apačia, kuri gali padėti jį atpažinti. Beje, ekspertė patarė visų grybų nevirti, nes prisigėrę vandens jie subliūkšta, o dalis aromato ir naudingų medžiagų lieka vandenyje.
„Pagrindinių valgomųjų grybų – voveraičių, baravykų, ūmėdžių nereikia apvirti. Juos iš karto kepame, troškiname“, – sakė ji.
Vis dėlto yra ir tokių grybų, kuriuos apvirti būtina ir net kelis kartus. „Jeigu neapvirę kepsime bobausius, galime rimtai apsinuodyti, nes jie turi toksino giromitrino, kuris tirpsta vandenyje, suyra karštyje“, – kalbėjo A. Plūkė.
Ekspertė patarė grybus valyti ir ruošti iš karto, vos grįžus iš miško, nes jie greitai genda. Taip pat ji pasakojo, kad net ir paruoštus grybus kelis kartus šildyti ir valgyti yra pavojinga, nes kitą dieną jie jau gali būti nuodingi.
Po pasivaikščiojimo ąžuolyne diskusijos apie grybų pasaulį persikėlė prie vaišių stalo. Dalyviai galėjo paragauti grybienės ir gilių kavos.
Gabrielė ŽEMAITYTĖ
Jono Basanavičiaus gimtinėje ošiančiame Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne vyko edukacija apie grybus. Tema aktuali, juk ruduo – grybavimo metas. |
Pasivaikščioti Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne ir patyrinėti jame augančius grybus kraštiečius kvietė ekspertė, tinklaraščio „Grybų pasaulis“ įkūrėja Aurelija Plūkė. Edukacijoje ji supažindino dalyvius su įvairiais neįprastais grybais bei jų vaidmeniu miško ekosistemoje ir žmogaus gyvenime. Pasak A. Plūkės, grybų pasaulis yra daug įdomesnis nei žmonės linkę manyti.
„Grybai nėra tik valgomieji arba nuodingi. Jie iš tikrųjų yra daug įdomesni. Kuo daugiau giliniesi, tuo labiau supranti, kad grybų yra visur aplinkui, ne tik miške“, – kalbėjo ji.
Tiesa, grybai žmonėms yra geriau žinomi kaip maistas, tačiau jie gali būti naudojami įvairiems tikslams, pavyzdžiui, medicinoje. A. Plūkė pasakojo, kad penicilinas, pirmasis antibiotikas, buvo sukurtas iš pelėsinio grybo. Be to, šiuo metu internete žmonės perka džiovintas raudonąsias (paprastąsias) musmires, kurias vartoja liaudies medicinos priemonėms – kaip tepalą skaudančioms kūno vietoms tepti. Vis dėlto šie grybai veikia ir kaip svaigalai, nes paprastoji musmirė – haliucinogeninis grybas. Pasak A. Plūkės, į eksperimentus su musmire reikėtų žiūrėti atsargiai, nes ilgalaikių tyrimų apie šio grybo poveikį dar nėra.
„Musmirė nėra mirtinai nuodinga, todėl jeigu ją suvalgysime, nebūtinai apsinuodysime. Vis dėlto šis grybas yra labai sudėtingas, todėl reikia gerai žinoti, ką darai, jeigu jį vartoji. Be to, kad ji turi toksinų, kurie nėra aišku, ar kaupiasi, ar nesikaupia žmogaus organizme, musmirė gali sukelti psichozę, traukulius ir kitų nemalonių dalykų“, – sakė ji.
Iš tikrųjų yra ir daug kitų haliucinacijas sukeliančių grybų rūšių.
„Haliucinogeniniai grybai Amerikoje buvo uždrausti kaip narkotikai, tačiau dabar mokslininkai vėl tiria, ar jie gali būti naudojami gydant sunkią depresiją, nerimą, priklausomybes ir kitus psichinius sutrikimus“, – pasakojo A. Plūkė.
Žinoma, grybai padeda ne tik žmogui, bet ir miško ekosistemai. Pasirodo, naudingi ir ant medžių augantys parazitiniai grybai. Kaip sakė ekspertė, tokie grybai žudo medžius, tačiau be jų miške nebūtų ir organizmų įvairovės.
„Miške stovintys negyvi, bet dar nenuvirtę medžiai yra vieni iš vertingiausių medžių miške. Juos grybai ardo, ir tada mediena po truputėlį pradeda minkštėti, o vėliau ten apsigyvena įvairūs vabalai, kirmėlės, paukščiai randa maisto. Yra organizmų, kurie gyvena tik negyvoje medienoje, todėl jeigu miškas jos neturės, nebus ir įvairovės“, – kalbėjo A. Plūkė.
Taip pat renginyje edukatorė pasidalino patarimais, kaip grybauti. Ji atskleidė, kaip atskirti valgomuosius grybus nuo nuodingų.
„Geriausia rinkti tokius grybus kaip baravykai, kurių apatinė kepurėlės pusė yra porėta. Tokie grybai beveik visi yra valgomi, išskyrus gal vieną – šėtonbaravykį. O grybus, kurie turi lakštelius, sunkiau atskirti. Jų yra ir labai skanių, ir mirtinai nuodingų“, – teigė A. Plūkė.
Be to, ji atsakė į klausimą, ar grybus geriau rauti, ar pjauti. Pasirodo, geri yra abu pasirinkimai. Vis dėlto, jei norisi pažinti grybą, geriau jį išrauti, nes nupjovus nesimatys koto apačia, kuri gali padėti jį atpažinti. Beje, ekspertė patarė visų grybų nevirti, nes prisigėrę vandens jie subliūkšta, o dalis aromato ir naudingų medžiagų lieka vandenyje.
„Pagrindinių valgomųjų grybų – voveraičių, baravykų, ūmėdžių nereikia apvirti. Juos iš karto kepame, troškiname“, – sakė ji.
Vis dėlto yra ir tokių grybų, kuriuos apvirti būtina ir net kelis kartus. „Jeigu neapvirę kepsime bobausius, galime rimtai apsinuodyti, nes jie turi toksino giromitrino, kuris tirpsta vandenyje, suyra karštyje“, – kalbėjo A. Plūkė.
Ekspertė patarė grybus valyti ir ruošti iš karto, vos grįžus iš miško, nes jie greitai genda. Taip pat ji pasakojo, kad net ir paruoštus grybus kelis kartus šildyti ir valgyti yra pavojinga, nes kitą dieną jie jau gali būti nuodingi.
Po pasivaikščiojimo ąžuolyne diskusijos apie grybų pasaulį persikėlė prie vaišių stalo. Dalyviai galėjo paragauti grybienės ir gilių kavos.
Gabrielė ŽEMAITYTĖ
Publikuota: 2024-09-05 14:48:39
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kompensacijos bus mokamos tik įrodžius patirtus nuostolius * Folkloro ansamblis savo kelionę tęsia trisdešimt penkerius metus
* Rudas vanduo: kada bus išspręsta problema?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kokios žodžių išrišti, išrišimas vartojimo klaidos?
Veiksmažodis išrišti nevartojamas reikšme išspręsti: Visiems rūpi, kaip šį klausimą išriš (taisoma išspręs ) viršininkas.
Daiktavardis išrišimas nevartojamas reikšme išsprendimas: Gyventojams aktualus problemos išrišimas (taisoma išsprendimas ).
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kokios žodžių išrišti, išrišimas vartojimo klaidos?Veiksmažodis išrišti nevartojamas reikšme išspręsti: Visiems rūpi, kaip šį klausimą išriš (taisoma išspręs ) viršininkas.
Daiktavardis išrišimas nevartojamas reikšme išsprendimas: Gyventojams aktualus problemos išrišimas (taisoma išsprendimas ).
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|