Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Naudinga

---

Užduočių knygelės „Mokas bus pirmokas“ parengtos pagal atnaujintą ugdymo programą.

Leidėjų nuotr.

Artėjant naujiesiems mokslo metams leidykla „Alma littera“ išleido Šiaulių Gytarių progimnazijos pradinio ugdymo mokytojų Jolantos Skridulienės ir jos kolegės Vilijos Vyšniauskienės parengtas priešmokyklinukams skirtas užduočių knygeles „Mokas bus pirmokas“. Knygelių autorės, integruoto ugdymo ekspertės, anksčiau yra rengusios serijos „Opa ir Pa“ pratybas bei vadovėlius „Pupa“. Nuo kada reikėtų pradėti vaikus ruošti mokyklai – pokalbis su užduočių knygelių autorėmis.

– Ar vaikus reikėtų ruošti mokyklai?

V. Vyšniauskienė: Jei kalbame apie ankstyvą skaitymą, – svarbu, kad mokymasis būtų savanoriškas, be prievartos. Paprastai šio amžiaus vaikai patys jaučia poreikį skaityti, todėl suaugusieji turėtų tik laiku jų norą pastebėti, paskatinti ir sudaryti tinkamas sąlygas mokymuisi: vaiko aplinkoje pridėti daug knygelių, dažnai jiems skaityti garsiai, skatinti žaidimus su raidžių formomis, drauge garsiai vardyti žodžio garsus. Tuomet bus lengva pereiti prie nuoseklesnio mokymosi.

– Ar jaučiamas skirtumas, kai mokyklą lankyti pradeda jau šiek tiek pasimokęs vaikas ir visiškai neragavęs užduočių, nemokantis skaityti?

J. Skridulienė: Specialiai mokyklai neruoštas vaikas gali puikiai mokytis pirmoje klasėje ir ilgainiui savo žiniomis bei gebėjimais netgi pralenkti klasės draugus, jeigu iš prigimties jis bus labai imlus, motyvuotas ir turės didžiulį ilgalaikį šeimos palaikymą. Vis dėlto bent šiek tiek mokyklai ruoštas vaikas pirmoje klasėje jausis kur kas komfortiškiau ir tvirčiau.

– Ką turėtų mokėti vaikas, besiruošiantis pirmai klasei?

V. Vyšniauskienė: Priešmokyklinukas turėtų gebėti žodį sudarančius garsus išgirsti, juos iš eilės išvardyti, pasakyti pirmąjį, antrąjį ir kitus žodžio garsus. Būtų gerai, jei jis būtų įgijęs skaitymo pradmenis – atpažintų daugelį spausdintinių didžiųjų raidžių, skaitytų nesudėtingus pavienius žodžius, trumpus sakinius, lengvai suprantamus kelių sakinių tekstus. Galėtų parašyti savo vardą. Turėtų skaičiuoti iki 20-ies ir atgal, atlikti sudėties ir atimties veiksmus iki 10, lyginti objektus pagal tam tikrą požymį. Na, ir turėti bent minimalių aplinkos pažinimo žinių.

– Kokį vaidmenį ugdyme atlieka užduočių knygelės? Ar jos labiau tinka vaikams, kurie mokosi namuose, ar ugdymo įstaigose?

J. Skridulienė: Tokios knygelės sudomina, įtraukia vaikus į mokymąsi ir palengvina darbą pedagogams. Sėkmingai užduočių knygelėmis naudotis gali ir tėveliai, nes užduotis autoriai stengiasi pateikti taip, kad jas lengvai suprastų vaikai.

V. Vyšniauskienė: Vis dėlto tikrintojo, vertintojo, pagalbininko vaidmenį vis tiek turėtų atlikti suaugusieji. Be jų pagalbos vaikai visų pateikiamų užduočių įveikti tikrai negalės.

– Kokius įgūdžius labiausiai turėtų lavinti priešmokyklinukai?

J. Skridulienė: Svarbiausi įgūdžiai nesikeičia jau daugelį metų – gebėjimas susitvarkyti darbo vietą ir palaikyti tvarką, rasti savo daiktus ir jų nepamesti, gebėjimas išklausyti kalbantįjį, atpažinti emocijas, mokėti jas tinkamai reikšti, elgtis saugiai.

V. Vyšniauskienė: Šiandien, išmaniųjų įrenginių epochoje, pasigendame įvairiapusio rankos lavinimo, todėl vaikams gana sunku atlikti rašto užduotis. Siūlytume su vaikais kuo daugiau spalvinti, tiksliai jungti taškus, brūkšniuoti, smulkai plėšyti, kirpti ir klijuoti, lipdyti.

– Jūs daug kalbate apie patyriminį, integruotą ugdymą. Kas tai?

V. Vyšniauskienė: Patyriminis ugdymas – tai ugdymas per patirtį, emocijas. Juk žinome, kad geriausiai išmokstame tada, kai patys kažką atliekame savo rankomis. Toks mokymasis remiasi bandymais, eksperimentais, tyrimais ir tyrinėjimais.

J. Skridulienė: Integruotas mokymas neskaido ugdymo mokomaisiais dalykais. Tyrinėdami tam tikrą temą ją suprasti stengiamės visapusiškai: atlikdami skaitymo, skaičiavimo, menines, aplinkos pažinimo užduotis ir panašiai. Juk kasdieniame gyvenime irgi neskaidome savo gebėjimų pagal dalykus ar kompetencijas, pavyzdžiui, gamindama pietus ir perskaitau receptą, ir suskaičiuoju produktų proporcijas, ir gražiai patiekiu lėkštėje. Ir priešmokyklinukai, ir pradinukai turėtų mokytis integruotai ir per patirtį.

– Ar mokytis gali būti smagu?

J. Skridulienė: Mokytis, lygiai taip pat kaip ir dirbti, gali būti smagu, jei tik randame bendrą kalbą su mokytoju, komanda, jei pastangos pastebimos ir įvertinamos, jei mokymosi procesas nenuobodus, mokytojas apgalvoja ir pateikia siurprizų, netikėtumų, jei mokomoji medžiaga ne per lengva ir ne pernelyg sunki... Tačiau mokykla yra ne tik antrieji namai, kur vaikai praleidžia labai daug laiko, mokosi. Mokykla – tai vieta, kur vaikai gyvena. O kasdienis gyvenimas neturi būti tik smagus.

V. Vyšniauskienė: Kaip mūsų mokinukai supranta smagumus? Tai kasdieniai apsikabinimai arba sutartiniai pasisveikinimo ir atsisveikinimo ritualai, kurie reikalingi, kad vaikas augtų ir jaustųsi laimingas. Tai ir nesibaigiantys vaidmenų žaidimai, kuriuos vaikai ir vieni, ir su suaugusiaisiais žaidžia mokykloje ar laisvalaikiu. Patys įvairiausi kiti žaidimai – kad ir „Slaptas draugas“, kai mieli siurprizai klasės draugams daromi paslapčia, nelaukiant padėkos. Linksmosios pamokos, iki kurių žygiuojama visą mokymosi savaitę, – vaikai mokosi planuoti, atlikdami netradicines, kryptingas užduotis, sukaupia nemažai žinių, o savaitės pabaigoje dovanų gauna pamoką-šventę. Taip pat ir šeimų šventės, kai suaugusieji ne tik stebi vaikų pasirodymus, bet ir patys kartu atlieka įvairias užduotis. Ekskursijos ir išvykos, kurios ugdo bendruomeniškumo jausmą, ir yra geriausi žinių šaltiniai, tampa puikiausia proga pritaikyti klasėje išmoktus dalykus praktiškai.



Laisvė RADZEVIČIENĖ

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---