Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Politika

---

Vyriausioji rinkimų komisija susistemino balsuoti atvykusių rinkėjų duomenis ir atliko šalies prezidento rinkimuose, referendume dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo ir rinkimuose į Europos Parlamentą balsavusių rinkėjų statistinę analizę pagal amžiaus grupes.

VRK duomenys rodo, kokios rinkėjų grupės skirtinguose rinkimuose ir referendume balsavo aktyviausiai ir labiausiai prisidėjo sprendžiant, kas taps valstybės vadovu bei vyks dirbti į Europos Parlamentą.



Daugiausiai balsavo 55–64 metų piliečiai

Lyginant su 2019 metais vykusiais Lietuvos Respublikos prezidento rinkimais, šiemet iš viso balsuoti atvyko daugiau kaip 2, 5 proc. daugiau piliečių.

Pirmajame prezidento rinkimų ture ir referendume dėl Konstitucijos pakeitimo didžiausią dalyvavusių rinkėjų dalį (18, 86 proc.) sudarė 55–64 metų amžiaus grupės rinkėjai, vos mažiau – 45–54 metų sulaukę rinkėjai (16, 46 proc.).

Kone identiškai balsavo į rinkimus atvykusių 34–44 metų piliečių (16, 16 proc.) ir 65–74 metų rinkėjų (16, 15 proc.) dalis.



Biuletenį imti atsisakė 0, 4 proc. rinkėjų

Kartu su prezidento rinkimais vykusiame referendume dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo dalyvavo 59, 51 proc. Lietuvos piliečių. Dalis rinkėjų, atėję į balsavimo vietas, išreiškė pageidavimą referendume nedalyvauti ir rinkosi balsuoti tik Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose. Šia teise pasinaudojo 0, 44 proc. šiuose rinkimuose balsavusių piliečių. Dėl šios priežasties rinkėjų aktyvumo procentas tuo pat metu vykusiuose prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo yra skirtingas.

Mažiausia biuletenių atsisakiusių imti rinkėjų dalis buvo Birštone (0, 08 proc.), daugiausiai referendume dalyvauti atsisakė Elektrėnų savivaldybės gyventojai (0, 92 proc.).

Tik užsienyje balsavę Lietuvos Respublikos piliečiai aktyviau rinkosi balsuoti referendume nei prezidento rinkimuose (0, 44 proc.).



Savo balsą atidavė trečdalis nuo visų rinkėjų

2009 metų Europos Parlamento rinkimuose, kurie nesutapo su kitais rinkimais, buvo sulaukta 20, 98 proc. rinkėjų. Šiemet analogiškoje situacijoje europarlamentarus rinkusių piliečių aktyvumas pasiekė 29, 97 proc.

Pagal šį rodiklį bendroje Europos Sąjungos valstybių lentelėje Lietuva yra antra nuo pabaigos.

Renkant Europos Parlamento narius, didžiausią balsavusių rinkėjų dalį (18, 89 proc.) sudarė 65–74 metų amžiaus grupės rinkėjai.

Panašiai šiuose rinkimuose balsavo 75 ir daugiau metų sulaukę piliečiai (18, 75 proc.) bei rinkėjai, sulaukę 55–64 metų (18, 03 proc.).



Aktyviausiai balsuoja vyresni rinkėjai

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenų analizė parodė, kad prezidento rinkimuose, referendume dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo ir rinkimuose į Europos Parlamentą aktyviausiai balsuojančių rinkėjų skalė auga su amžiumi.

Prezidento rinkimuose ir referendume nuo visų turinčių teisę balsuoti rinkėjų aktyviausiai pilietinę valią reiškė 55 metų sulaukę ir vyresni rinkėjai. Jų aktyvumas siekia 62–67 proc.

Ta pati tendencija galioja ir rinkimuose į Europos Parlamentą.

Prezidento rinkimai ir referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo vyko 2024 m. gegužės 12 d.

Rinkimai į Europos Parlamentą vyko – 2024 m. birželio 9 d.



Vyriausiosios rinkimų komisijos inf.

Galerija: Rinkėjų_aktyvumas_2024

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---