„Santaka“ / Jaunai karei sunkiausia neverkti per pavaldinio laidotuves

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda kalėdines sidabrines eglutes Pūstapėdžiuose. Tel. 0 698 41 635.
Galioja iki: 2024-12-09 13:08:10



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2024-07-18 16:41

Dalinkitės:  


Kuopos vado pavaduotoja Svitlana sutiko fotografuotis, tačiau prašė neatskleisti jos tapatybės ir nuotraukose veidą paslėpti.

Autoriaus nuotr.


Jaunai karei sunkiausia neverkti per pavaldinio laidotuves


„Kai ligoninėje lankiau Maskvos saugumiečių sulaužytą tėvą, slapta prisiekiau, kad baigusi mokyklą tapsiu kare ir keršysiu rusams už tai, ką padarė mano šeimai. Dabar aš jau esu fronte, bet vadovaujuosi ne keršto jausmu, o ginu savo šalį, nes tokia yra armijos užduotis“, – kalbėjo dvidešimtmetė Svitlana, kuopos vado pavaduotoja.



Sumušė tėvą

Lieknai ir gražiai merginai klasės draugai prognozavo modelio karjerą. Tačiau Svitlana atmetė pasiūlymą ant podiumo demonstruoti madas ir lankė sunkiosios atletikos treniruotes bei bėgiojo krosą, nes laikėsi pažado tėvui. Šis iš dalies jautėsi kaltas, kad vienturtė dukra susižavėjo karyba. Jis pats anksčiau tarnavo desantininku sovietinėje armijoje Afganistane ir vaikystėje Svitlaną džiugino spalvingais karo nuotykių pasakojimais.

Merginos sprendimą pasirinkti karės kelią galutinai nulėmė susitikimas su Maskvos šnipais, sumušusiais jos tėvą. Tai nutiko 2014 metais, netrukus po Maidano revoliucijos. Maskva ėmė provokuoti rusakalbių „sukilimus“ Rytų bei Pietų Ukrainoje, gimtame Charkive irgi pasirodė civiliais persirengusių Rusijos saugumiečių, kurie ne tik kurstė antiukrainietiškas demonstracijas, bet mušė ir net žudė Kyjivą palaikančių mitingų aktyvistus.



Vakare išvedusi pasivaikščioti šunį Svitlana tapo liudininke, kaip nežinomi žaliūkai iš autobusiuko užtamsintais stiklais kieme išspyrė kruviną jos tėvą. Paaiškėjo, jog buvusį sovietinės armijos karininką maskviškiai kalbino prisidėti prie perversmo Charkive, o kai šis atsisakė, sulaužė šonkaulius ir rankas.



Apšaudė savi

Baigusi vidurinę mokyklą septyniolikmetė Svitlana įstojo į Karo akademiją. Kai 2022 metų vasario 24 d. Rusijos kariai ėmė veržtis link Charkivo, bendrakursiai vaikinai buvo pasiųsti ginti miesto, o merginos rengė įtvirtinimus akademijos gynimui. Kai to neprireikė, merginos netrukus buvo paleistos namo. Jų buvo paprašyta dirbti žvalgybinį darbą – pranešti apie pastebėtus kolaborantus, talkinti humanitarinėms organizacijoms.

„Tėvų butas – Saltovkos mikrorajone, esančiame arčiausiai Rusijos, tad teko kasdien patirti apšaudymus ir net regėti kaimynų žūtis. Į namą pataikė raketos, žuvo keli žmonės, vienas iš dviejų tėvų butų buvo sugriautas. Gindami Charkivą žuvo trys bendramoksliai“, – pasakojo Svitlana.

Vos prieš pusmetį baigusi Karo akademiją mergina buvo paskirta kuopos vado pavaduotoja. Svitlanai pažadėjau, kad neatskleisiu jos tapatybės, o nuotraukose veidą padarysiu neaiškų. Per pirmą susitikimą mergina nelabai atviravo, tačiau į antrą pokalbį atėjo įtūžusi, nes tą rytą nuo saviškių bombų žuvo šeši jos pavaldiniai.



„Kai prieš savaitę kalbėjomės, prasitariau, kad kuopoje labai trūksta sveikų karių, o šį rytą mus išvis pribaigė ir apmaudu, kad saviškiai. Kito dalinio kariai per klaidą maniškius iš dronų apmėtė prieštankinėmis bombomis – penki žuvo, šeši sužeisti. Iš viso žuvo trylika bataliono karių, daugiausia maniškių. Kuopą laikinai prijungs prie kitos, nes kovoti begali vos septyni iš šešiasdešimties vyrų“, – piktinosi Svitlana.

Karė prisipažino, kad šiemet jau du kartus vos išvengė žūties. Balandžio mėnesį nuvykus į bazę atskrido priešo raketos, kurios užmušė keturis ir sužeidė dvylika asmenų. Kitą kartą Svitlana į apšaudymą pateko vykdama į pafrontę parvežti žuvusio kario. Laimei, tuomet nuo skeveldrų nukentėjo tik automobilis.



Tramdo emocijas

„Mane paskyrė atstovauti kuopai per žuvusių karių laidotuves. Privalau žuvusiojo kūną, daiktus bei kuopos vėliavą perduoti tėvams. Tai labai sunkiai išgyvenu. Aš su pavaldiniais bendrauju beveik kasdien, net su esančiais fronte nuolat susisiekiame. Todėl labai sunku sutramdyti emocijas matant jų artimųjų skausmą, kaip, pavyzdžiui, žmona kalbasi su žuvusiojo kūnu tarsi su gyvu žmogumi, užkasant kapo duobę rauda balsu. Aš privalau nerodyti emocijų, išlaikyti šaltus nervus ir liudyti, kad armija yra tvirta – tauta gali mumis pasikliauti“, – pasakojo Svitlana.



Ji atskleidė, kad fronte labai trūksta karių. Kuopą turėtų sudaryti šimtas kovotojų, tačiau jos vadovaujamoje tėra šešiasdešimt, iš kurių į mūšį šiuo metu kilti galėtų mažiau nei trečdalis: pusė gydosi po sužeidimų, dalis pasiprašė perkeliami į kitus dalinius, tad buvo atšaukti iš fronto tvarkytis formalumų. „Pėstininkai yra labiausiai pažeidžiami, dėl to nuolat keičiasi kuopos sudėtis“, – aiškino kuopos vado pavaduotoja.

„Problema ne vien ta, kad kuopoje yra daugybė sužeistų. Mums, šturmo brigadai, atsiunčia penkiasdešimtmečius naujokus, nors prašome jaunų vyrų. Vyresnieji nesugeba greitai bėgti, yra neištvermingi. Per paskutinį mūšį vienas 48 metų vyras nusimetė kuprinę, kad galėtų pavyti jaunesnius, tačiau kuprinėje buvo maisto davinys ir kiti reikalingi daiktai, tad kitiems kariams teko su juo dalintis“, – kalbėjo Svitlana.

Paklausus, ar daug yra tokių karių, kurie sprunka iš mūšio lauko, Svitlana patikino, jog dezertyrų nėra, tik „atsisakėliai“ – kurie atsisako eiti į mūšį dėl sveikatos būklės. Tokių kuopoje yra trys ir visi tvirtina esantys ligoti, bet karinis komisariatas esą ignoravo nusiskundimus ir pasiuntė į frontą. „Atsisakėliai“ yra laikomi kuopos nariais, tačiau talkina pagalbiniuose darbuose užnugaryje – padeda virėjams, sandėliuose, remonto dirbtuvėse ir t. t.

Vado pavaduotoja nebuvo tikra, ar verta į frontą siųsti kalinius. „Nežinia, ar jie laikysis drausmės, nekels konfliktų. Kuopon ir šiaip patenka konfliktiškų asmenų, kuriuos esame priversti perkelti į užnugarį ar kitą dalinį“, – sakė šviesiaplaukė karė.



Melas ir propaganda

Svitlana sakė girdėjusi gandų, kad kai kurie kariai sugeba už pinigus „susitarti“ su dalinių vadais, kad nesiųstų į priešakines linijas, tačiau spėjo, kad tai Maskvos skleidžiamas melas. Ji neneigė, jog kartais vėluoja karių atlyginimai, pasitaiko, jog netiksliai apskaičiuojamos premijos, buvo demaskuoti korupcija armijoje užsiimantys asmenys, tačiau visa tai yra retos išimtys, iš kurių Maskvos propaganda išpučia didžiulį burbulą.

„Kremlius prieš mus kariauja ne tik mūšio lauke, bet ir propaganda, kurią skleidžia labai profesionaliai ir efektyviai. Maskvos skleidžiamais gandais dažnai patiki ne tik vakariečiai, bet ir dalis ukrainiečių“, – apgailestavo dvidešimtmetė kuopos vado pavaduotoja.

Jauna karė prižiūri, kad jos pavaldiniams nieko nestigtų, žmonės laiku gautų atlygį ir priedus. Su priešakinėje linijoje esančiais senbuviais mergina bendrauja nuotoliniu būdu, o su naujai į kuopą paskirtais kariais susitinka bazėje.



„Įvertindami mano amžių kai kurie ima elgtis globėjiškai, tačiau aš iš karto nustatau ribas – perspėju, kad netoleruosiu jokių pažeidimų. Prašau, kad mane vertintų ne pagal lytį ar amžių, o tiesiog kaip karį“, – sakė Svitlana.

Mergina prasitarė, kad veržiasi dalyvauti mūšiuose, tačiau tam prieštarauja vadas. „Nuolat prašausi į frontą ir jau tris kartus bariausi su vadu, grasinau, kad pereisiu į kitą padalinį, o jis sako – dar per anksti, dar privalau užsigrūdinti“, – apmaudo neslėpė jauna šviesiaplaukė.

Svitlana pripažino, kad ir pavaldiniai ją atkalbinėja nevykti į priekinę fronto liniją. „Kariai sako, kad geriau ruoščiausi prigimdyti daug vaikų, nes šalies atstatymui reikės darbo rankų. Mane tokios kalbos nervina, nes apie vaikų gimdymą bus galima kalbėti tik po karo – dabar visų pareiga ginti tėvynę.

„Mirties nebijau ir apie ją stengiuosi negalvoti. Visgi žinau, kad kare ji gali ištikti bet kur ir bet kada“, – atviravo jauna moteris.



Eldoradas BUTRIMAS





Galerija: UKRAINOS REPORTAŽAI




Publikuota: 2024-07-18 16:41:43

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kompensacijos bus mokamos tik įrodžius patirtus nuostolius
* Folkloro ansamblis savo kelionę tęsia trisdešimt penkerius metus
* Rudas vanduo: kada bus išspręsta problema?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip reagavote į Donaldo Trampo pergalę JAV prezidento rinkimuose?
Apsidžiaugiau.
Apėmė nerimas.
Laukiu, ką parodys ateitis.
Dėl to nesuku galvos.



Kalbos patarimai

Kokios žodžių išrišti, išrišimas vartojimo klaidos?
Veiksmažodis išrišti nevartojamas reikšme išspręsti: Visiems rūpi, kaip šį klausimą išriš (taisoma išspręs ) viršininkas.
Daiktavardis išrišimas nevartojamas reikšme išsprendimas: Gyventojams aktualus problemos išrišimas (taisoma išsprendimas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai