|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Mūsų rajone
Algirdas Landsbergis gimtuosius Kybartus visada prisiminė šiltai.Asmeninio Pauliaus LANDSBERGIO archyvo nuotr.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilkaviškio rajono savivaldybė. Kybartų kultūros centre vyks įvairūs renginiai, skirti šiai iškiliai asmenybei atminti. Menininko gyvenimas ir kūryba tampa savotiška metafora visai lietuvių išeivijos kartai pristatyti. 1924 m. birželio 23 d. Kybartuose gimęs A. Landsbergis vėliau kartu su tėvais persikėlė gyventi į Seredžių, Ariogalą, Birštoną ir galiausiai į Kauną. Tačiau gimtojo miesto vardas jį lydėjo iki gyvenimo pabaigos: „Kybartai... Koksai skirtumas tarp to žodžio ir jo ženklinamos vietos! Žodis svarbus, susijęs su gimimu, pačia egzistencija. Tokio žodžio negalima paneigti ar išsižadėti.“ 1944 m. antrosios sovietų okupacijos A. Landsbergis buvo išstumtas iš Lietuvos į Vakarus, o vėliau persikėlė į Ameriką, iki pat mirties gyveno Niujorke. Savo gyvenimą jis paskyrė lietuvybės puoselėjimui ir išsaugojimui svetimoje žemėje, įvairiomis priemonėmis kovojo už Lietuvos laisvės atgavimą. A. Landsbergis paliko ryškų pėdsaką kultūros istorijoje: dirbo žurnalistu, informacinių agentūrų „Laisvoji Europa“ ir „Amerikos balsas“ laidų vedėju, buvo įvairių leidinių redaktorius ir bendradarbis, vertėjas, lektorius, daugiau nei 25 metus dėstė Fairleigh Dickinson universitete Niujorke. Jis – pirmasis lietuvis, 1963 m. priimtas į tarptautinę PEN organizaciją, tapęs išeivijos lietuvių skyriaus pirmininku ir buvęs jos vicepirmininku iki mirties. Ypatingu A. Landsbergio, o vėliau ir rašytojo Romualdo Lankausko bei Stasio Goštauto pastangų dėka Lietuvos rašytojų sąjunga 1989 m. buvo priimta į PEN klubo gretas. A. Landsbergis įsirašė į lietuvių literatūros istoriją kaip pirmojo pokarinėje lietuvių literatūroje modernaus romano „Kelionė“ (1954), dviejų novelių knygų „Ilgoji naktis“ (1956) ir „Muzika įžengiant į neregėtus miestus“ (1979) autorius. Už šią knygą paskirta Lietuvių rašytojų draugijos premija. Rašytojas sukūrė pjesių, komedijų, dramų lietuvių ir anglų kalbomis, kurios buvo išleistos atskiromis knygomis. Svarbesni autoriaus kūriniai parašyti teatrui: pjesė „Stiklinis kamuolys“ (1954), dramatinė poema „Vėjas gluosniuose“ (1958), siurrealistinė komedija „Meilės mokykla“ (1965), vienaveiksmis farsas „Barzda“ (1966), pjesės „Penki stulpai turgaus aikštėje“ (1966), „Pieci Stabi“ (1967, į latvių k. vertė J. Zarins), „Five Posts in a Market Place“ (1968, anglų k.), vienoje knygoje – „Vėjas gluosniuose. Gluosniai vėjuje. Du stebuklingi vaidinimai“ (1973), „The Last Picnik“ (1978), atskira knyga „Trys dramos: Barzda. Paskutinis piknikas. Sudiev, mano karaliau“ (1980), „Vaikai gintaro rūmuose“ lietuvių ir anglų k. (1985–1986). Lietuvoje 1992 m. išleistoje knygoje „Kelionės muzika“ paskelbė romaną „Kelionė“ ir paties atrinktas noveles. Pjesė „Penki stulpai turgaus aikštėje“ buvo išversta į 7 kalbas ir vaidinta Čikagoje, Los Andžele, Toronte, Sidnėjuje, Afrikoje. Landsbergis – ryški savo talentais, paprastumu bei natūralumu kerinti asmenybė. Subtilaus grožio ir gėrio pojūtį turinti jo siela buvo sklidina rūpesčio ir atjautos žmogui, pripildyta neišmatuojamos meilės lietuviškam žodžiui, Tėvynei. Už nuopelnus Lietuvai A. Landsbergis 1999 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu. Tekstą parengė Virginija BABONAITĖ-PAPLAUSKIENĖ Publikuota: 2024-06-13 10:16:19 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Nepiktybiškas nusižengimas gali kainuoti teises * Rajone – gatvių pavadinimų pokyčiai * Vilkaviškio stalo tenisininkai nenori užleisti iškovotų aukštų pozicijų Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|