„Santaka“ / Rašytoja – apie jūrų pasaulį, gerumą, draugystės svarbą / Kūryba

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda javų kombainą VOLVO 1000 su šiaudų smulkintuvu (3 m pjaunamoji), traktorių CASE JX1100U su frontaliniu krautuvu. Tel. 0 615 11933.
Galioja iki: 2024-06-24 13:28:16



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kūryba

Dalinkitės:  


Rašytoja Akvilina Cicėnaitė-Charles išleido pirmąją knygą vaikams, mokančią saugoti mūsų pasaulį.

Leidėjų nuotr.


Rašytoja – apie jūrų pasaulį, gerumą, draugystės svarbą


Atrodo, kad rašytojos Akvilinos Cicėnaitės-Charles kūrybos kelias kyla vis aukštyn. Didžiausia Akvilinos naujiena – jos pirmoji knyga vaikams „Jūros žvaigždė, kuri ieškojo širdies“.

Australijoje gyvenanti rašytoja savo pasakojimą apie jūros žvaigždę, kuri ieškojo širdies, skiria vaikams nuo penkerių metų. Autorė norėtų, kad skaidri, vandenyno gelmių spalvomis nutapyta istorija ne tik padėtų vaikams pažinti Koralų jūrą, jos gyventojus, bet ir suprasti, kaip svarbu saugoti mūsų pasaulį ir ką iš tiesų reiškia būti geram. Interviu su knygos autore.

– Ar galima sakyti, kad rašymo procese stipriai veikia intuicija? Ar pasitiki, kur ji tave veda?

– Pasitikiu. Pasikliauju jausmu, kuris man sako, kad kūrinys jau išbaigtas, kad jame nereikia keisti nė vienos eilutės ir kad galiu jį paleisti. Tačiau kartais galima sau leisti šiokią tokią abejonę. Ir tada vieta, kuri tau rodėsi netobula, kažkam gal atsivers naujai. Rašyme turbūt yra šiek tiek mistikos. Sakai, kad knyga tau stebuklas? Man – irgi.

– Gali būti taip, kad tavoji intuicija pašnibždėjo, jog dabar reikia rašyti vaikišką knygą?



– Knygą vaikams norėjau parašyti seniai, turėjau pradėtų ir nebaigtų juodraščių. Rašydama „Anglų kalbos žodyną“ viename skyriuje palyginau Sidnėjų su jūros žvaigžde. Šis miestas, kaip ir jūros žvaigždė, yra gražus, spindulingas, bet... neturi širdies. Rašydama šį palyginimą supratau, kad iš jo galiu sukurti istoriją vaikams. Remdamasi paprastu biologijos faktu, kad jūros žvaigždės išties neturi širdies, galėjau parašyti istoriją apie gerumą ir apie tai, ką reiškia turėti širdį. Pakalbėti su vaikais apie draugystės svarbą, apie jūrų pasaulį, apie ekologiją. Man gražu, kad šias, rodos, tokias skirtingas knygas susieja vienas sakinys.

– Aš irgi nežinojau, kad jūros žvaigždė neturi širdies...

– Nežinojau ir aš, kol neradau šios metaforos. Vėliau, jau rašydama, domėjausi, kaip jūrų žvaigždės gyvena, kiek metų gyvena, kuo minta, ką mėgsta, ko nemėgsta. Švelniai, vaikams suprantama kalba norėjau pabrėžti faktą, kad gyvenimas jūroje neretai priklauso nuo to, kaip mes, žmonės, elgiamės. Papasakoti, kad menkiausi mūsų veiksmai atsiliepia jūros gyvenimui, gali sunaikinti ten esančią gyvybę.



Mano istorijoje jūros žvaigždė Citrinukė gyvena Koralų jūroje. Ji labai trokšta keliauti, todėl vieną dieną, nieko nepasakiusi mamai, išsiruošia pasižvalgyti po jūrą ir paieškoti nuotykių. Sutikusi plekšnę Matildą jūrų žvaigždė sužino, kad neturi širdies, taigi, niekaip negali vadinti savęs pačia geriausia ir nuostabiausia jūrų būtybe. Susikrimtusi Citrinukė nusprendžia keliauti pas jūros išminčių – mėlynąjį banginį ir jo paklausti, kur galėtų rasti sau širdį. Kelionėje žvaigždė sutinka draugų ir priešų, taip pat išsiaiškina, kad svarbu ne tai, kas yra tavo krūtinėje, o tavo žodžiai ir veiksmai, svarbu savo gerumą dovanoti kitiems, svarbu tai, ką galime duoti vienas kitam.

– Ar šiame pasakojime yra atgarsių iš tavo vaikystės?

– Turbūt ne. Vaikiškose knygose vaizduotei tenka vienas svarbiausių vaidmenų, – juk rašau apie dalykus, kurie neegzistuoja, kuriu personažus ir jų istorijas. Be abejo, tai, ką rašau, formuoja ir mano patirtys, perskaitytos knygos. Neabejoju, kad vaikystėje skaitytos knygos sukūrė man stiprų pagrindą, nuo kurio galiu atsispirti.

– Parašei knygų suaugusiesiems, paaugliams ir dabar – vaikams. Atrodo, tarsi pamėginai užgriebti visas skaitytojų grupes. Įdomu, ar rašydama įsivaizduoji savo auditoriją, skaitytoją, kuris skaitys, ką parašei?



– Kiekvienu atveju kalbu skirtingam skaitytojui. Man patinka, kai rašytojas gali kalbėti skirtingais balsais, priderinti juos. Vienaip kalbėti su vaikais, kuriuos reikia sudominti ir išlaikyti jų dėmesį, kitaip – su skeptiškai nusiteikusiais, moralizavimo nepakenčiančiais paaugliais. Man tinka ir patinka tokia įvairovė, daugiabalsis kalbėjimas.

Pavyzdžiui, dabar nešiojuosi galvoje mintį, bet rašyti nepradedu, nes kol kas, kad ir kaip keista būtų, dar nežinau, kokiai auditorijai ją turėčiau plėtoti. Kartais reikia tiesiog išlaukti. Supratau tai rašydama „Niujorko respubliką“. Prireikė dvejų metų, kol sėdau ir parašiau tai, ką nešiojausi savo galvoje, – istoriją apie dešimtojo dešimtmečio Vilnių.

– Kaip įdomu, juk šiandien dešimtasis dešimtmetis tarp jaunų žmonių – labai populiarus! Knyga galbūt dar aktualesnė nei tada, kai ji pasirodė...

– Per vieną susitikimą mokykloje mokytojos man kalbėjo, kad labai džiaugiasi šia knyga. Nėra daug kūrinių, kurie paaugliams patrauklia kalba pasakotų apie svarbius istorinius momentus. Gal kaip tik dėl tos priežasties knyga tebeskaitoma, o leidykla nusprendė ją išleisti iš naujo. „Niujorko respublikoje“ mėginau išlaikyti pusiausvyrą tarp asmeninės ir visos mūsų šalies istorijos.

– Ir vis dėlto asmeninė istorija turbūt yra svarbesnė, nes mūsų patirtys nesensta, jos – universalios, o fonas gali išeiti iš mados, tapti nebeaktualus...

– Fonas gali išeiti iš mados ir vėl sugrįžti. Knygos kaip katės, jos turi devynias gyvybes. Prieš išleidžiant „Niujorko respubliką“ knygą redagavau iš naujo. „Tylos istoriją“ – irgi. Norėjau į tekstus pažvelgti dabartiniu žvilgsniu, šiek tiek atnaujinti stilių, kiek pagludinti sakinius. Man atrodo, kad knygos nė kiek nepaseno, gal netgi tapo aktualesnės šiandienos laiku.



Laisvė RADZEVIČIENĖ



Publikuota: 2024-06-07 09:57:02

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Paežerių dvaras kviečia mėgautis turininga vasaros programa
* Negalia vilkaviškiečiui netrukdo kurti įstabaus grožio dirbinių
* Liturginių drabužių parodoje – unikalūs siuviniai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kuris vasaros mėnuo atostogauti Jums geriausias?
Birželis.
Liepa.
Rugpjūtis.
Nematau skirtumo.
Vasarą neatostogauju.



Kalbos patarimai

Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai