„Santaka“ / Signatarų namuose atidaroma paroda, skirta Lozoraičių šeimai, gyvenusiai didžiuoju sumanymu – Lietuvos laisve / Lietuvoje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda javų kombainą VOLVO 1000 su šiaudų smulkintuvu (3 m pjaunamoji), traktorių CASE JX1100U su frontaliniu krautuvu. Tel. 0 615 11933.
Galioja iki: 2024-06-24 13:28:16



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuvoje

Dalinkitės:  



Signatarų namuose atidaroma paroda, skirta Lozoraičių šeimai, gyvenusiai didžiuoju sumanymu – Lietuvos laisve


Gegužės 8 d. Signatarų namuose oficialiai atidaroma Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Lozoraičių Lietuva: kai asmeniška tampa politiška“. 2024-ieji yra paskelbti Diplomatų Lozoraičių metais. Lietuvos nacionalinis muziejus, prisidėdamas prie šios išskirtinės šeimos istorijos įprasminimo, siūlo į istoriją pažvelgti ne tik per politikos ir diplomatijos plotmę, bet ir pamatyti daugiabriaunį šių žmonių gyvenimą. Parodą apie tris Lozoraičių šeimos kartas kūrė tarptautinė komanda, konsultavo artimieji, savo gyvais atsiminimais dokumentiniame filme pasidalijo asmeniškai juos pažinojusieji.

Ypatinga parodos vieta

Paroda „Lozoraičių Lietuva: kai asmeniška tampa politiška“ neatsitiktinai eksponuojama Signatarų namuose, muziejuje, kuris yra modernios Lietuvos valstybės simbolis, apmąstantis laisvės idėją. Lozoraičių šeima iš kartos į kartą gyveno valstybės idėja, savo pastangas buvo sutelkusi į laisvos Lietuvos viziją, o okupacijos sąlygomis egzilyje tapo savotiška nepriklausomos Lietuvos sala, aplink kurią sukosi politinis, diplomatinis ir visuomeninis tinklas. Lozoraičiams skirta paroda integruota į nuolatinę Signatarų namų ekspoziciją ir, tematiškai pristatoma atskiruose kambariuose, įsilieja į šiame muziejuje kuriamą laisvės pasakojimą.



„Laisvos Lietuvos siekis buvo esminė Lozoraičių šeimos veiklos ašis. Paroda padeda geriau suvokti, kaip valstybei sudėtingais, kritiniais laikais savo veikla galima nulemti tautos likimą. Iš Lozoraičių šeimos kviečiame pasisemti įkvėpimo kurti savo šaliai. Šios šeimos gyvenimas – tai nepalenkiamo optimizmo, kad Lietuva bus laisva, ir nuoseklaus šio laisvės siekio pavyzdys, kuris įpareigoja mus ir būsimas kartas“, – apie parodos aktualumą kalba Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė.

Paroda prakalbina unikalų Lozoraičių šeimos paveldą ir pasakoja apie tris šeimos kartas, kurios aktyviai dalyvavo kuriant modernią Lietuvos valstybę – susigrąžinant ir įtvirtinant jos laisvę. XX a. pradžioje ir pabaigoje Lozoraičiai du kartus padėjo atkurti Lietuvos valstybingumą.

Unikalūs eksponatai ir pasakojimai

Parodoje pirmą kartą eksponuojami ne tik įvairūs dokumentai ir nuotraukos, garso įrašai ir filmuota medžiaga apie šeimos veiklą, bet ir jos narių padovanoti asmeniniai daiktai. Kai kurie iš jų susiję su Lozoraičių diplomatiniu ir politiniu gyvenimu, kiti atskleidžia šeimos narių asmeninius pomėgius, skonį ir gyvenimo būdą, suteikdami galimybę pajusti glaudesnį emocinį ryšį su šiomis svarbiomis Lietuvos istorijos asmenybėmis.



Parodos lankytojai pamatys šeimos relikviją – porcelianinę Vyčio skulptūrėlę, kuri puošė Stasio Lozoraičio kabinetą Užsienio reikalų ministerijoje Kaune, vėliau iškeliavo kartu su diplomato šeima į Romą ir jauniausios Lozoraičių kartos yra branginama iki šių dienų.

Romoje Lozoraičių šeima name adresu Via Po 40 pragyveno daugiau nei 50 metų. 1968 m. pastatas Villa Lituania tapo ne tik šeimos namais ir darbo vieta, bet ir svarbiu pasaulio lietuvių traukos centru. Lozoraičių namai buvo atviri visiems, o pro duris įžengiančius svečius pasitikdavo istorinis Lietuvos simbolis Vytis. Šią originalią Lietuvos Respublikos atstovybės prie Šventojo Sosto iškabą su Vyčiu ir Popiežiaus herbu, kabėjusią prie pastato Via Po 40 vartų, bus galima išvysti ir parodoje.

Parodoje eksponuojami 1940 m. Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos pasirašyti dokumentai, kuriais įgyvendinta nuostata dėl valdžios perdavimo: Lietuvos ministru pirmininku skiriamas Stasys Lozoraitis vyresnysis ir jam pavedama pavaduoti prezidentą. Remiantis šiais svarbiais dokumentais buvo galima sudaryti egzilinę vyriausybę. Ilgą laiką Lietuvos istorijos tyrinėtojams ramybės nedavė klausimas, kur galėtų būti saugomi Kybartų aktų originalai, ir tik neseniai paaiškėjo, kad jie buvo laikomi Lozoraičių šeimos archyve Romoje. 2022 m. Daina Lozoraitis Lietuvos Respublikos ambasadoje Italijoje Kybartų aktų originalus perdavė Lietuvos centriniam valstybės archyvui.



Parodoje bus galima pamatyti ir Stasio Lozoraičio vyresniojo dėvėtą fraką. Jo vaikai išsaugojo šį iškilmingoms progoms skirtą drabužį ir net patys kartais juo puošėsi, taip subtiliai liudydami tvirtą diplomatų dinastijos tarpusavio ryšį.

Signatarų namuose taip pat eksponuojami ir vadinamieji „Lozoraičių pasai“. Kitaip nei laisvai keliaudavę kitų šalių diplomatai, iš žemėlapio tuomet dingusios Lietuvos atstovai susidurdavo su nuolatiniais vizų išdavimo sunkumais. Lietuvos diplomatinės tarnybos nariai ir okupacijos metais toliau išduodavo Lietuvos piliečio ir diplomatinius pasus. Dažniausiai darydavo įrašus ankstesniame pase arba įklijuodavo specialų pratęsimo lapą ir po jo pradėdavo naują puslapių numeraciją.

Vilties šeima

Keturi pagrindiniai šeimos nariai Stasys Lozoraitis vyresnysis, Vincenta Lozoraitienė ir jų sūnūs Stasys ir Kazys ryškiai šviečia XX a. Lietuvos istorijoje. Ne tik dėl to, kad, Lietuvą okupavus, Stasys Lozoraitis vyresnysis, o vėliau jo sūnūs tęsė diplomatų darbą išeivijoje ir rūpinosi okupuotos Lietuvos reikalais, bet ir dėl to, kokias vertybes puoselėjo ir kokiomis savybėmis pasižymėjo. Jie nevengė prisiimti atsakomybės ir gyveno didžiuoju sumanymu – Lietuvos laisve.

Parodos kuratorė Marguerite de Merode, bendravusi su Lozoraičių šeima, teigia, kad asmeninis ryšys praturtino jos supratimą apie šios šeimos reikšmę istorijoje ir įkvėpė ją kuriant parodos pasakojimą. „Ši šeima suteikė balsą ir drąsą lietuvių bendruomenei išeivijoje, įprasmindama jos kovą. Jie buvo pasiuntiniai, vilties nešėjai, kiekvienas su savo vaidmeniu ir savitu balsu. Jie svajojo apie atvirą Lietuvą, žinomą ir vertinamą pasaulyje. Visa jų, kaip diplomatų ir žurnalistų, energija buvo nukreipta šiam tikslui pasiekti“, – sako parodos „Lozoraičių Lietuva: kai asmeniška tampa politiška“ kuratorė.

Parodos konsultantė prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė draugystę su šia šeima taip pat vertina kaip likimo dovaną: „Visos Lozoraičių šeimos ir aplink ją susibūrusių žmonių svarbiausia nuostata – siekti neįmanoma, net kai šie siekiai kitiems atrodo beprasmiai ir beviltiški. Kartais jie atrodydavo tarsi atėję iš truputį kito laiko, kitokio pasaulio, bet šį jausmą tuojau pat ištirpindavo jų dėmesys, pagarba pašnekovams, nuoširdus noras užmegzti ir palaikyti gyvą pokalbį, nesuvaidintas jautrumas kitiems ir optimizmas, kurį išlaikyti turėjo būti ne taip paprasta, ypač Šaltojo karo metais gyvenant Italijoje su neegzistuojančios Lietuvos valstybės pasu. Nežinau, kas sugalvojo epitetą Vilties prezidentas , kai Stasys Lozoraitis buvo vienas iš kandidatų į Lietuvos prezidentus, tačiau jis tinka visai šeimai. Tai buvo mūsų Vilties šeima , tikėjusi neįmanomu ir visomis išgalėmis prisidėjusi, kad ta neįmanomybė išsipildytų.“



Parodos kūrybinė komanda: kuratorė Marguerite de Merode, bendrakuratorė dr. Vilma Bukaitė, koordinatorė, lydimųjų renginių programos kuratorė dr. Dalia Strimaitytė, konsultantės Daina Lozoraitis ir prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė, architektė Eglė Matulaitytė, grafikos dizaineris Liudas Parulskis ir kt.

Paroda „Lozoraičių Lietuva: kai asmeniška tampa politiška“ atveriama lankytojams nuo gegužės 9 d. Signatarų namuose. Organizatorius – Lietuvos nacionalinis muziejus, pagrindiniai partneriai – Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Rėmėjai – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija.



Publikuota: 2024-05-08 14:41:18

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Paežerių dvaras kviečia mėgautis turininga vasaros programa
* Negalia vilkaviškiečiui netrukdo kurti įstabaus grožio dirbinių
* Liturginių drabužių parodoje – unikalūs siuviniai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kuris vasaros mėnuo atostogauti Jums geriausias?
Birželis.
Liepa.
Rugpjūtis.
Nematau skirtumo.
Vasarą neatostogauju.



Kalbos patarimai

Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai