„Santaka“ / Prisimenant disidentą Simą Kudirką / Gyvenimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Pjauna žolę traktoriuku, „trimeriu“, žoliapjove. Greitai ir kokybiškai. Tel. 8 670 09 975.
Galioja iki: 2024-05-30 16:48:44

Žemės Sausininkų k., Bartninkų sen. (apsėta kvietrugiais, išimtos pažymos iš NŽT). Tel. 0 614 06 069.
Galioja iki: 2024-06-01 13:25:32



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimas

Dalinkitės:  


Simas Kudirka savo sodyboje Pilviškiuose su Danguole Bylaite-Šalavėjiene 2019 liepos mėnesį.

Autoriaus nuotr.


Prisimenant disidentą Simą Kudirką


Vasario 11 d. buvo minimos pirmosios Simo Kudirkos – vieno garsiausių lietuvių pabėgėlių iš Sovietų Sąjungos ir kovotojo už Lietuvos laisvę mirties metinės. 1970 m. drąsaus lietuvio šuolis iš sovietų į amerikiečių laivą prie JAV krantų atkreipė pasaulio dėmesį į Lietuvos padėtį.



Jūreivio pašaukimas

Simo seneliai Kudirkos XX a. pradžioje kurį laiką gyveno JAV, čia gimė Simo mama. 1912 m. iš Amerikos jie grįžo į Lietuvą, įsigijo ūkelį Griškabūdžio kaime, Šakių valsčiuje. Čia 1930 m. balandžio 9 d. ir gimė Simas Kudirka. Vaikystė buvo sunki, jam teko augti su patėviu, užgriuvo karas. Po karo atsinaujinusios represijos Kudirkų šeimą aplenkė, tačiau saugumas ne kartą Simą, dar paauglį, tardė ir mušė, reikalaudamas išduoti partizanavusį patėvio brolį Vytą Šulskį (Simas jį švelniai vadino dėdele Viteliu).

Neapsikentęs nuolatinio saugumo persekiojimo, nuolat prisimindavęs senelio jūreivio pasakojimus apie jūrą bei platesnį pasaulį, S. Kudirka 1949 m. paliko tėviškę, išvažiavo į Klaipėdą, nesėkmingai bandė įstoti į jūreivystės mokyklą. Kurį laiką S. Kudirka nedirbo bandydamas patekti į laivą ir pabėgti į užsienį. Tačiau 1951 m. trims lietuviams jūrininkams pabėgus į Švediją Simo planai žlugo.



1952–1955 metais S. Kudirka tarnavo sovietų armijoje. Tarnybą atliko Sevastopolyje labai sunkiomis sąlygomis, grįžęs iš kariuomenės vėl dirbo žvejybiniame laivyne, gavo teisę plaukioti po užsienį. Tačiau dėl „nepatikimos“ praeities (už tai, kad pokario metu neišdavė apylinkėse veikusių partizanų ir kad motina bei seneliai yra gyvenę JAV) S. Kudirkai užsienio uostuose buvo draudžiama išlipti į krantą.

Gyvenęs tiesiog laive 1957 m. S. Kudirka pradėjo lankyti radijo telegrafistų elektroradionavigatorių kursus ir pagaliau gavo gyvenamą vietą bendrabutyje Klaipėdoje, o po poros metų apsivedė. Sutuoktiniai susilaukė dviejų vaikų: 1960 m. gimė duktė Lolita, o 1966 m. sūnus Evaldas.

Kai šeima gavo butą Klaipėdoje, Simas nusprendė atsisakyti tolimų reisų ir pereiti dirbti į krantą, kad būtų arčiau žmonos ir vaikų.

Tačiau viršininkas privertė S. Kudirką dar kartą išplaukti į reisą. Laivyno vadovybė nesitikėjo, kad jis bus lemiamas ir kad dėl jūreivio kils didžiulis tarptautinis skandalas.



Šuolis į laisvę

Dirbdamas radistu S. Kudirka galėjo klausytis užsienio radijo stočių, muzikos, informacinių laidų. Įdomesnius pranešimus jis užsirašydavo į užrašų knygelę. Kartkartėmis jūreivis girdėdavo apie sėkmingus asmenų pabėgimus iš už „geležinės uždangos“.



Prieš vykdamas į lemtingą reisą lapkričio mėnesį Simas jau buvo girdėjęs apie spalio 15 d. Prano ir Algirdo Brazinskų įvykdytą lėktuvo nuvarymą į Turkiją. Tačiau išplaukdamas į reisą Klaipėdos refrižeratorių laivyno plaukiojančia baze „Sovetskaja Litva“ („Tarybų Lietuva“), kurioje dirbo radijo operatoriumi, S. Kudirka apie jokį šuolį nesvarstė: ką tik buvo gautas butas, atrodė, kad materialiniai reikalai pamažu tvarkosi, auga graži šeima.

1970 m. lapkričio 23 d. laive „Tarybų Lietuva“ vykusi sovietų ir amerikiečių žvejų konferencija pakeitė viską. Prie JAV teritoriniuose vandenyse esančio sovietų laivo apie 10 val. ryto prisišvartavo JAV pakrantės apsaugos laivas „Vigilant“. Kol oficialios delegacijos derėjosi, tarp jūreivių vyko aktyvūs mainai – keitėsi suvenyrais, rūbais, cigaretėmis, žurnalais. Keli jūreiviai nuo rusų politruko gavo pylos, kad paėmė amerikiečių žurnalus, buvo pagrasinta, jog į jūrą jie daugiau nebeišplauks. Girdint grasinimus bičiuliams Simui užvirė kraujas. Ūmai jam gimė planas peršokti į amerikiečių laivą.

Apie 11 val. ryto prie laivo borto jis jau bendravo su vienu iš JAV laivo pareigūnų bandydamas išsiaiškinti, ar amerikiečiai suteiktų jam politinį prieglobstį. Šis pakvietė laivo kapitono padėjėją, kuriam Simas taip pat patikino, kad jis nori pabėgti. Skubiai iš sovietų laivo buvo iškviestas JAV laivo vadas Eustis, kuriam pranešta apie sovietų laivo jūreivio norą. Vadas tuoj pat apie galimą pabėgėlį telegrafavo JAV pakrančių tarnybai Bostone ir prašė instrukcijų, kaip elgtis.



Apie 14 val. S. Kudirka vėl bendravo su amerikiečiais – už cigarečių pakelio celofano užkišęs raštelį permetė amerikiečiams. Savo laiške Simas, kiek sugebėjo, angliškai parašė: „Brangus drauge, aš nušoksiu nuo rusų laivo ir eisiu su jumis. Jeigu galima, prašau duoti man signalą. Aš akylai stebėsiu. Simas“. Kitoje laiškelio pusėje prirašė: „Aš peršoksiu, kai konferencija baigsis ir jūsų delegatai eis į jūsų laivą.“

JAV laivo vadas dar kartą buvo iškviestas iš konferencijos. Pasiųsta dar viena telegrama, prašoma atsiųsti laivą, kuris galėtų bazuotis netoliese, o esant reikalui perimtų peršokusį jūreivį. Apie kylančią įtampą informuojamas JAV valstybės departamentas.

Pagaliau gautos instrukcijos iš kranto. Admirolas įsako jokiu būdu neskatinti sovietų jūreivio bėgti, o jei taip įvyktų – atiduoti bėglį sovietams.

Apie 16.30 val. leidžiantis saulei, prietemoje S. Kudirka apsižvalgė ir šoko per bortą ant amerikiečių laivo, užbėgo aukštyn laiptais ir tiesiai prieš akis išvydo savo žvejybos laivyno vadovą. Paaiškėjo, kad konferencija jau buvo pasibaigusi, o keliems sovietų atstovams pasiūlė ekskursiją po amerikiečių laivą. Bėglį pastebėjusi sovietų delegacija atsisakė palikti laivą.

Bandydami įgulos narį susigrąžinti į savo laivą sovietinės delegacijos vadovai stengėsi Simą apšmeižti, buvo pareikštas protestas ir pareikalauta S. Kudirką atiduoti.
Skandalas iškilo į viešumą, tokį amerikiečių ir sovietų pareigūnų sandėrį pasmerkė ne tik JAV lietuviai, bet ir kita visuomenės dalis.


Laivo „Vigilant“ kapitonas nesulaukė aukštesnės amerikiečių vadovybės pritarimo, kad jūreiviui būtų leista likti amerikiečių laive. Tačiau jis sovietų atstovus įspėjo, kad amerikiečių įgula neprisidės prie S. Kudirkos grąžinimo. Visgi sovietų jūreiviams buvo leista amerikiečių laive S. Kudirką sugauti, spardyti, mušti.



Skandalas JAV spaudoje

JAV šį įvykį buvo bandyta nuslėpti, „Vigilant“ įgulai prigrasinta tylėti. Tačiau latvių kilmės jūreivis Robertas Briežė, tarnavęs amerikiečių laive ir žinojęs Baltijos šalių padėtį, negalėjo taikstytis su tokia neteisybe. Apie tai, kas įvyko laive, jis papasakojo žiniasklaidai. Skandalas iškilo į viešumą, tokį amerikiečių ir sovietų pareigūnų sandėrį pasmerkė ne tik JAV lietuviai, bet ir amerikiečių visuomenė. JAV lietuviai ėmėsi aktyvių veiksmų Simui Kudirkai išlaisvinti, vyko didžiuliai protestai įvairiuose JAV miestuose, kreiptasi į Baltuosius rūmus.



Pargabenus S. Kudirką į Klaipėdą jis buvo teisiamas. 1971 m. gegužės mėn. vykusiame teismo posėdyje Simas drąsiai pasisakė apie Lietuvos okupaciją, partizanų likimą, Sibiro tremtinius, sovietinę sistemą, kuri privertė jį bėgti iš Tėvynės. Besibaigiant teismui S. Kudirka pareikalavo, kad Lietuvai būtų sugrąžinta nepriklausomybė.

S. Kudirka manė būsiąs nuteistas mirties bausme, tačiau teismas pripažino bėglį kaltu ir nuteisė jį 10 metų kalėti, konfiskuojant turtą. Lietuvis kalėjo Pskovo, Mordovijos lageriuose, buvo perkėlinėjamas iš vieno kalėjimo į kitą.



Kalinio išlaisvinimas

1973 m. JAV lietuvių pastangomis buvo išsiaiškinta, kad Simo motina yra gimusi Brukline, JAV, tad ir sūnus turi teisę prašytis JAV pilietybės. Lietuvių organizacijų, šalies senatorių ir kongreso narių dėka, asmeniškai įsikišus Valstybės sekretoriui Henriui Kisindžeriui, padarius didžiulį spaudimą pavyko sovietus įtikinti. 1974 m. rugpjūčio 23 d. S. Kudirka buvo paleistas iš kalėjimo, jam suteikta JAV pilietybė.

Tais pačiais metais Kudirkų šeima atvyko į JAV. Čia disidento laukė daugybė susitikimų. Priėmimo Čikagoje metu miesto meras S. Kudirkai suteikė garbės piliečio vardą. JAV lietuviai surinko dešimtis tūkstančių dolerių Kudirkų šeimai paremti, tačiau Simas šias lėšas skyrė aktyviai visuomeninei veiklai, lankė lietuvių bendruomenes, padėjo politiniams kaliniams.



2007 m. S. Kudirka su žmona Genute grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Pilviškiuose, aktyviai bendravo su buvusiais politiniais kaliniais ir tremtiniais. Jų svetinguose namuose ne kartą teko lankytis.



Privaloma mokyklose

Apie drąsų jūreivį parašytos kelios knygos, tūkstančiai straipsnių, sukurta filmų. Rašytojas Jurgis Gliauda 1971 m. parašė romaną „Simas“ (lietuvių ir anglų kalbomis), Algis Rukšėnas išleido knygą „Day of Shame“ („Gėdos diena“), kuri tapo privaloma karinio jūrų laivyno kursantams. Knyga išversta ir į lietuvių kalbą. Pats S. Kudirka su žurnalistu Larry Eichel 1978 m. išleido biografinę knygą „For Those Still at Sea“ („Tiems, kurie dar jūroje“), o rašytojas ir istorikas Algirdas Gustaitis knygelėje „Simas Kudirka – Nobelio premijai“ netgi pasiūlė nominuoti lietuvį šiam apdovanojimui.

„Paramount Television“ apie S. Kudirkos šuolį į amerikiečių laivą 1978 m. sukūrė filmą „The Defection of Simas Kudirka“ („Simo Kudirkos pabėgimas“), pelniusį du „Emmy“ apdovanojimus. Šis filmas buvo įtrauktas į privalomąją programą mokyklose. Iš Vištyčio kilęs fotomenininkas Algimantas Kezys 1974 m. filmavo ir kūrė dokumentinį filmą „Simas Kudirka Čikagoje“. 2020 m. režisierė Giedrė Žickytė pastatė dokumentinį filmą „Šuolis“, sulaukusį tarptautinio įvertinimo.



Prezidento Valdo Adamkaus dekretu 2008 m. S. Kudirka buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi.



Kęstutis ŠALAVĖJUS,

Danguolė BYLAITĖ-ŠALAVĖJIENĖ



Publikuota: 2024-02-14 09:52:22

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas eismas – nauji reikalai
* Į brandą einančiam ąžuolynui reikėtų specialisto patarimų
* Pagaliau teismui perduota skandalinga galimybių pasų klastojimo byla
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kurį variantą renkatės norėdami skaityti „Santaką“ internetu?
Prenumeruoju laikraščio PDF ilgesniam laikui.
Kai kada perku „Santakos“ PDF.
Skaitau PDF, kurį atsiunčia draugai.
Užsisakau pavienius straipsnius.
Svetainėje skaitau tai, kas duodama nemokamai.



Kalbos patarimai

Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai