„Santaka“ / Istorikė pasakoja apie tarpukario elito moteris Smetonienę ir Tūbelienę / Įdomu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naują elektrinį duonkepį (30 Eur), naują kirpėjų įrankių sterilizatorių (50 Eur), senoviškas grindų plyteles, naudotą moterišką dviratį (50 Eur). Tel. 0 608 43 814.
Galioja iki: 2024-07-22 15:43:54



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Įdomu

Dalinkitės:  


Muziejininkė Ingrida Jakubavičienė rašydama knygą apie seseris Chodakauskaites rėmėsi patikimais istoriniais šaltiniais.

Leidyklos „Alma littera“ nuotr.


Istorikė pasakoja apie tarpukario elito moteris Smetonienę ir Tūbelienę


„Nors viršelyje išryškintos seserys, ši knyga ne tik apie jas, greičiau apie tai, ką visuomenei reiškia priimti naujoves, pasitikėti mokslu, atmesti senus įsitikinimus ir taisykles. Tam visais laikais reikėjo ir reikia drąsos“, – sakė istorikė, muziejininkė, knygos „Dviese. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė. Modernybės vėjai ir lietuvių inteligentija“ autorė Ingrida Jakubavičienė. Apie tarpukario Lietuvos politinio elito moteris bei naująją knygą – interviu su jos autore.

– Ar knyga „Dviese. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė. Modernybės vėjai ir lietuvių inteligentija“ yra jūsų domėjimosi Lietuvos Prezidento Antano Smetonos asmenybe ir gyvenimu rezultatas?

– Visko pradžia laikyčiau 2011-uosius, kai pradėjusi dirbti Istorinėje Prezidentūroje Kaune gavau užduotį surengti parodą apie tarpukario Lietuvos moterų organizacijas ir jose veikusias moteris. Knyga „Dviese. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė. Modernybės vėjai ir lietuvių inteligentija“ buvo inspiruota mokslinės konferencijos, kurioje skaičiau pranešimą „Lietuvių visuomenės modernėjimo tendencijos XX a. pradžioje per Antano ir Sofijos Smetonų šeimos prizmę“. Supratau, kad tai galėtų virsti įdomia knyga.



– Ar galėtumėte apibrėžti, kokią vietą, padėtį ir įtaką anuo metu turėjo Sofija ir Jadvyga?

– Knygoje nagrinėjamas seserų gyvenimo kelias nuo vaikystės iki saulėlydžio, taigi skirtingais etapais jų padėtis kito. Aišku viena, kad nuo 1919 metų, kai A. Smetona tapo Prezidentu, jo žmona S. Smetonienė įgijo svarbų pirmosios ponios statusą. Tą statusą ji išlaikė ne tik iki 1940 metų birželį įvykusios sovietų okupacijos, bet ir iki pat savo gyvenimo pabaigos JAV.

J. Tūbelienė svarbesnį visuomeninį statusą įgijo pradėjusi vykdyti svarbias Lietuvos Tarybos užduotis. Vėliau, ištekėjusi už Juozo Tūbelio ir susilaukusi dukters Marijos, Jadvyga keletui metų buvo tarsi dingusi iš viešojo gyvenimo. Sugrįžo tik 1929 metais, kai J. Tūbelis tapo Ministru Pirmininku, o ji pati aktyviai įsijungė į Lietuvos moterų tarybos veiklą. Jos turėtas lietuvių visuomenės veikėjos statusas nutrūko, kai 1950 metais tapo JAV piliete.

– Kuo šios moterys buvo panašios ir kuo skirtingos?

– Jos abi gimė ir užaugo toje pačioje aplinkoje, tačiau buvo skirtingos savo charakteriu, pomėgiais ir požiūriu. Jaunėlė Jadvyga daug ko išmoko iš vyresnės Sofijos, tačiau vėliau savo išsilavinimu ir politiniu aktyvumu netgi pralenkė seserį. Vis dėlto Jadvyga politiniu statusu niekaip negalėjo varžytis su prezidentiene.



Moterys viena su kita nekonkuravo, stengėsi dalyvauti skirtingų organizacijų veikloje. Abi buvo drąsios, ryžtingos, mėgo bendrauti ir būti dėmesio centre, tačiau turėjo skirtingų pomėgių. Jadvyga mėgo sportuoti, jodinėjo ir žaidė tenisą, kroketą, boulingą, o keturiasdešimties sulaukusi Sofija nebuvo tokia aktyvi, mieliau valandų valandas praleisdavo prie kortų stalo arba žiūrėdama naujus filmus kine. Jadvyga mėgo vyną ir puikiai skyrė jo rūšis, o Sofija mieliau pasivaišindavo stipresniais gėrimais ir ypač mėgo krupniką.

– Kaip jums sekėsi knygoje derinti tikslius istorinius faktus ir literatūrą?

– Esu mokslininkė, todėl rėmiausi patikimais istoriniais dokumentais, autentiškais S. Smetonienės ir J. Tūbelienės laiškais, moksline literatūra, tyrimais, amžininkų atsiminimais, to laikotarpio spauda. Turėjau korektiškai pateikti biografinius faktus, o visą pasakojimą įvilkti į sodrų, ryškų, tačiau tikrovišką to meto paveikslą. Esminė šios knygos tema yra modernybės vėjai, kurie šiaušė plaukus ne tik herojėms, bet ir plačiajai visuomenei. Atnešti iš Vakarų Europos tradicinių vertybių įsikibusiai vyresniajai kartai jie buvo stiprus sukrėtimas.



– Knygoje atsirado detalių, kurias ankstesnėse mokslinėse savo knygose nutylėdavote. Koks yra jūsų asmeninis požiūris į Sofiją ir Jadvygą?

– Per dešimtmetį artimos pažinties su Sofija ir Jadvyga užsimezgė ne tik mokslinis-tiriamasis ryšys, bet ir, sakyčiau, atsirado gana stipri pažintis su šiomis asmenybėmis. Apie jas žinau tiek daug, kad kartais atrodo, jog esu atradusi artimas giminaites. Susipažinau su jų anūkais ir giminėmis, ir čia įvyko daug įdomių dalykų. Kai 2012 metais parašiau laišką vieninteliam J. Tūbelienės anūkui Peteriui Kuhlmanui, gana greitai gavau jo atsakymą ir pažadą pasidalyti visa informacija bei šeimos nuotraukų albumu. P. Kuhlmanas apgailestavo, kad jo mama, Marija Tūbelytė, jau serga Alzheimerio liga ir nebegalės atsakyti į mano klausimus, nors visą gyvenimą, ypač po 1990-ųjų, laukė, tikėjosi, kad jos atsiminimai apie tėvus bus kam nors reikalingi.

– Tarpukaris Kaune dažnai idealizuojamas, atrodo, kad to meto moterys nieko daugiau neveikdavo, tik puošdavosi, gerdavo arbatėlę ir lošdavo kortomis.

– Tikrai, romantikos tarpukario Kaune buvo – ir arbatėlių, ir vakarėlių, bet visuma nebuvo tokia spindinti. Moterys turėjo lygias teises, galimybes lavintis, tačiau išliko nemažai kliūčių dirbti aukštos kvalifikacijos darbus arba patekti į tas sritis, kuriose dominavo vyrai. Politinio elito ponios, kurios dėl solidžių vyrų algų negalėjo pretenduoti į valstybės tarnybą ir nesitenkino tik namų šeimininkės statusu, visą savo energiją kreipė į moterų organizacijas, rūpinosi kūdikiais ir gimdyvėmis, neturtingų merginų švietimu, steigė žemės ūkio ir šeimininkavimo kursus, globojo kalinius bei gyvenimo užribyje atsidūrusias moteris.

– Ar modernų požiūrį knygos herojės atsinešė iš savo šeimos?

– Jų tėvai – bajorai Antanas ir Marija Joana Chodakauskai buvo gana atviri naujovėms žmonės. Tėvas laikėsi tvirto lietuviško patriotiško nusistatymo, domėjosi moderniu ūkininkavimu, o svarbiausia, savo vaikams suteikė išsilavinimą ir nesikišo į asmeninės laimės kūrimo planus. Tėvų bendravimas su lietuvių intelektualais – Jonu Jablonskiu, Pranu Mašiotu ir kitais Chodakauskaitėms darė įtaką.

– Ar jos buvo laimingos moterys?

– Seserų laimę sulaužė 1940 metų birželį ištikusi sovietų okupacija. Nors abiem pavyko sėkmingai pasitraukti iš Lietuvos, nors nepatyrė žiauraus raudonojo teroro, galima suprasti, kad gyvendamos JAV nebuvo laimingos. Priešingai – emigracijoje jautėsi tapusios tremtinėmis, praradusios ne tik savo turtą, kas artima ir brangu, bet ir joms labai svarbią tėvynę. Amerikoje abi jautėsi svetimos, tarsi išrauti augalai, kuriems netinka nei naujas klimatas, nei naujas gruntas.



Laisvė RADZEVIČIENĖ



Publikuota: 2023-11-29 11:45:24

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Tėvo ir sūnaus duetas sužavėjo Dainų šventės žiūrovus
* Motociklais po Europą: meškos ir lietuviškai kalbantis slovakas
* „Mažinam atstumą“: jaunimo ir bendruomenės festivalis sugrįžta!
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kuris vasaros mėnuo atostogauti Jums geriausias?
Birželis.
Liepa.
Rugpjūtis.
Nematau skirtumo.
Vasarą neatostogauju.



Kalbos patarimai

Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai