Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Įdomu

---

Šv. Diakono Stepono bažnyčia Kretkampyje.

Senieji 1937 m. šaltiniai žvalgosi į dar vieną Šakių rajono gyvenvietę.

Keletas kilometrų nuo Lekėčių stūkso mažas Kretkampio bažnytkaimis. Ketvirtame praėjusio amžiaus dešimtmetyje čia įsikūrė senų kunigų ir senelių prieglauda. Senučiukais rūpinosi Šv. Zitos draugijos moterys. Vienuolės čia sukūrė ištisą pastatų kompleksą ir prieglaudos oazę.

Senosios kelionės dalyvio prisiminimuose rašoma, kad „1937 metų vasarą Kaune buvo tvanku. Išsprukome vienai dienai į Kretkampį. Į Zitučių sanatoriją.

Kelionė iš Kauno į Kretkampį laivu, kaip paprastai, yra labai maloni. Spoksai sau į banguojančią upę, į puškuojantį garlaivį ir grožiesi augančiomis Nemuno pakrantėmis. O tose pakrantėse kuriasi lietuviški kurortai. Ir net nepajunti, kaip priplauki savo kelionės tikslą.

Kretkampis – tai sausa, sultingomis ir kvapniomis pušelėmis apaugusi vieta. Čia pat banguoja Nemunas. Puikiame pliaže vietiniai mėgaujasi gamtos teikiamais malonumais. Čia sveika ir ramu.

Ši vieta ypatinga tuo, kad Dievo tarnaitės įtaisiusios sanatoriją. Viską jos čia pačios sukūrė. Visas savo jėgas skyrė sanatorijos įrengimui.

Dabar gražiausioje vietoje, ant kalnelio pušyne, stovi simpatiška šviesiai dažyta vila. Ji skirta atvykstantiems svečiams. Šalimais – dar pora vilų sergančioms slaugytojoms. Mano apsilankymo Kretkampyje metu jų čia suskaičiavau per dvidešimt. Čia pat prie vilų įsikūrė ir kiti reikalingi trobesiai: ledainės, sandėliukai.

Prie pacientų nuolat yra gailestingoji seselė ir slaugė. Visur pavyzdinga tvarka ir švara. Netoli viso ūkio, ant kalno pušyne, yra koplytėlė. Kiekvieną dieną čia laikomos pamaldos.

Viskas čia gražiai išlaikoma pačių vienuolių. Tai pavyzdys, kuriam atitikmens šiuo metu Lietuvoje nėra.

Laikas Kretkampyje slinko ramiai ir maloniai. Dalyvavome gegužinėse pamaldose, maudėmės, šnekėjome ir „šposavome“. O kas gi nežino, kad kanauninkas turi puikų humoro jausmą. Todėl iš jo „šposų“ labiausiai ir juokėmės.

Net nepajutome, kaip greitai prabėgo laikas. Ir vėl turėjome keliauti atgal į Kauną. Vienuolės priskynė mums gėlių ir dainuodamos palydėjo mus į laivą. Skambėjo neoficialus Kretkampio himnas „Sėjau rūtą, sėjau mėtą, sėjau lelijėlę“, – pasakojimą baigia kaunietis.

Apie Kretkampio apylinkių grožį tarpukariu Vladas Bartuška rašė taip: „Plaukdami Nemunu priartėjame prie Kretkampio šlaitų. O šie prisidengę gražiais ir sausais pušynais.

Vėjeliui nuo kranto padvelkus, laivo Nemunu keleiviai visais plaučiais traukia pušų sakais kvepiantį orą. Senasis Kretkampio kaimas – tai daugiau nei dvidešimt sodybų. Čia gyvena apie du šimtai gyventojų. Ant kalno – dvaras, kurio žemės išdalintos savanoriams ir mažažemiams. Visa panemune tęsiasi graži lyguma.

Kretkampis dėl savo gamtos grožio ir gero susisiekimo Nemunu turi pretenzijų išaugti į gerą vasarvietę. Ant Nemuno kranto, vienoje pašlaitėje, yra graži aikštelė, apsupta jauno pušynėlio. Čia šaulių vyrukai ruošdavo įdomias gegužines. Į jas jaunimas atvykdavo net iš Kauno.“

Anot kraštotyrininko Broniaus Kviklio, „Kretkampis žinomas jau nuo XVI a. Senuose raštuose vadinamas Kretkomp vardu. Pro bažnytkaimį pratekantis Nemunas vėsina orą, todėl čia temperatūros svyravimų beveik nėra. Netoli buvo Nemuno garlaivių prieplauka.

Kretkampio šventovė turi Šv. Diakono Stepono vardą. 1866 m. maldos namai iškilo dvarininko Stepono Vaizbūno lėšomis. Kretkampio dvaro trobesiai stovėjo ant aukštos kalvos. Už pušyno buvo senos kapinaitės, o prie jų jau minėta koplyčia: Šv. Stepono vardo mūrinė šventovė su sena medine zakristija.“

Sakoma, kad Kretkampis kurortu buvo pradėtas vadinti dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Sename 1918 metų „Lietuvos Aido“ numeryje rašoma, kad jau dešimt metų bažnytkaimyje „įtaisytos oro ir saulės maudyklės. Vieta yra labai graži ir sveika.“ Senieji pliažai buvo aptverti tvoromis. Vietinis dvarininkas buvo įrengęs vasarnamius.

Tekančiu Nemunu tarpukary turistai į bažnytkaimį atplaukdavo laivu. Ošiantys pušynai viliodavo ir sveikus, ir sergančius.



Parengė

Tomas SUŠINSKAS

Muziejininkas

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---