Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2023-11-13 11:12

---

Pasaulį šokiravus kruviniems teroristinės organizacijos „Hamas“ išpuoliams Izraelyje, apie save dar kartą priminė jau virš šimtmečio trunkantis arabų valstybių konfliktas su žydais. Vertinant šį karinį konfliktą vis dėlto būtų klaidinga apsiriboti suvokiant jį tik Artimųjų Rytų ribose ir nematant vaizdo iš pasaulinės svarbos perspektyvos.

Kaip jau anksčiau esu rašęs, karas Ukrainoje – tai Rytų ir Vakarų civilizacijų kovos mūšio laukas. Izraelis, nepaisant daugybės skirtumų ir niuansų lyginant su Ukraina, yra taip pat tos pačios civilizacijų kovos avangarde. Visi puikiai žino Izraelio XX a. istoriją ir kiek daug jam kovoje už išlikimą yra padėjusios Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV). Galima drąsiai teigti: jei ne JAV, tai žydų valstybė nebūtų atsilaikiusi jau pirmaisiais savo gyvavimo metais. Amerikiečių parama tiek kariniame, tiek diplomatiniame lygmenyje juntama ir dabar. Remdami Izraelį jie remia tikrą ir vienintelę realią demokratiją regione. JAV remia valstybę, kurioje veikia vakarietiški principai kalbant apie žmogaus teises, teisės viršenybę, laisvę rinktis ir būti savimi. Trumpai tariant, JAV gina Vakarų civilizacijos forpostą Artimuosiuose Rytuose, ir tai suvienija po viena vėliava visus, kuriems vakarietiškos vertybės ir gyvenimo būdas yra neapykantos objektai.

Šioje kovoje naudojami ir informaciniai ginklai. Vakarų viešosios erdvės problema yra ta, kad jos priešai dažnai bando atakuoti, jų manymu, vakariečių silpną vietą. Tai, kas mums atrodo stiprybė (žodžio laisvė, laisvė protestuoti, kt.), bandoma atsukti prieš pačią liberalią sistemą ir užtvindant melaginga propaganda stengiamasi skaldyti visuomenę iš vidaus. Tą mes matome karo Ukrainoje fone, tas vyksta ir Izraelio atveju.

Dėliojant geopolitinę paskutinės savaitės įvykių Izraelyje dėlionę reikėtų pradėti nuo to, kam toks naujas žibalo į ugnį pliūpsnis šiame konflikte yra naudingiausias. Daugelis analitikų beda pirštu į Iraną ir Rusiją. Iranui buvo iškilusi reali grėsmė, kad Izraelis, palaipsniui gerinantis tarpvalstybinius ryšius su aplinkinėmis arabų valstybėmis, pasieks tokį bendradarbiavimo lygį, jog sudarys galingą koaliciją prieš religinių ekstremistų valdomą Iraną. Turbūt nereikia ir sakyti, jog po naujausių įvykių apie tolesnį Izraelio suartėjimą su Saudo Arabija ir kitomis valstybėmis galima net nesvajoti. Iranas ilgai rėmė teroristines organizacijas regione ir mažai tikėtina, jog tokia „Hamas“ operacija galėjo būti vykdoma jam nežinant ir neprisidedant.

Kitas didelis žaidėjas, kuriam naudinga, kad įsižiebė naujas pasaulio dėmesį prikaustęs karas, yra Rusija. Ši valstybė jau seniai tiek pinigais, tiek ginklais remia ne tik Vakarams ir Izraeliui priešiškas valstybes, bet ir teroristines organizacijas. „Hamas“ šiuo atveju nėra išimtis. Karo analitikai pastebėjo net vienodą „Hamas“ ir rusų pajėgų braižą karinių veiksmų taktiniame lygmenyje. Tikėtina, kad tai nėra tiesiog sutapimas, o dėsningas rusų karinių instruktorių darbo rezultatas.

Kaip matome, žaidėjai šiame konflikte – globalaus svorio. Kinijai toks konfliktas bent kol kas irgi naudingas. Viena vertus, jis atitraukia pasaulio dėmesį nuo šios valstybės vidaus problemų, kurių šiuo metu tikrai netrūksta. Kita vertus, Kinija, nuosekliai ruošdamasi karinio susidūrimo su Taivanu galimybei, potencialiai dar labiau suvaržo didžiausios priešininkės JAV resursų paskirstymo galimybę remiant Taivaną.

Remdama Izraelį Amerika remia tikrą ir vienintelę realią demokratiją regione.

Taigi globalioje šachmatų lentoje į šią partiją vienaip ar kitaip yra įsivėlusios didžiausios figūros. Labiausiai stebina, kad bent kol kas mažiausiai naudos iš to turi patys palestiniečiai ir ta pati „Hamas“. Taip jie vėl labai smarkiai atkreipė į save dėmesį, bet to kaina bus milžiniška patiems palestiniečiams. Naivu būtų manyti, jog organizacijos lyderiai nesitikėjo stipraus Izraelio atsako, dėl kurio kentės ne vien „Hamas“ nariai, bet ir civiliai, gyvenantys Gazos ruože. Tokia savižudiška operacija turėjo būti motyvuota kažkuo daugiau nei fanatizmu. Galbūt kitos didžiosios regiono jėgos, kaip Iranas ar jo sąjungininkai, pažadėjo įsivelti į atvirą karą su Izraeliu, jei šis atakuos Gazos ruožą? Tokiu atveju amerikiečių atsiųstas lėktuvnešis turės būti kaip atgrasymo priemonė. Gal kitos arabų valstybės taip pat pasiūlė karinę paramą? Ta pati Rusija turi karines bazes su Izraeliu besiribojančioje Sirijoje, todėl negalima visiškai atmesti ir jos didesnio įsitraukimo į šį karą galimybės.

Kol kas klausimų yra daugiau nei atsakymų, o karo eskalacija, atrodo, neišvengiama, nes Izraeilis negalėtų sustoti ir apsisukti atgal ties Gazos ruožo siena. Tai patys izraeliečiai priimtų kaip susitaikymą su pažeminimu. Tai būtų B. Natanjahu, kaip politiko, pabaiga. Na, o prasidėjęs Izraelio puolimas ne tik kad pareikalaus daugybės gyvybių iš abiejų pusių, bet ir turės sunkiai prognozuojamų pasekmių tarptautiniame lygmenyje.



Arūnas TALUTIS

Istorikas

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---