„Santaka“ / Pulkininkas Zenonas Kemežys buvo vienas šiuolaikinės priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos kūrėjų / Kraštiečiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kraštiečiai

Dalinkitės:  


Zenonas Kemežys (dešinėje) buvo vienas pagrindinių vadovų, atsakingų už didžiausios Lietuvos istorijoje pramoninės avarijos likvidavimą Jonavos „Azoto“ gamykloje.

Asmeninio albumo nuotr.


Pulkininkas Zenonas Kemežys buvo vienas šiuolaikinės priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos kūrėjų


Eidamas 75-uosius metus mirė vienas iš nepriklausomos Lietuvos šiuolaikinės priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos kūrėjų, mūsų kraštietis pulkininkas Zenonas Kemežys.

Z. Kemežys gimė 1949 m. Suvalkijoje, Pajevonyje, Vinco Kemežio ir Teresės Kemežienės šeimoje. Augo su seserimi Aldona ir broliu Romu. Išpuoselėta šeimos sodyba vis dar stovi Vytauto Didžiojo g. 5, Pajevonyje.

Tarnybą kartu su mokslais Z. Kemežys pradėjo 1967 m. Vėliau gavo tais laikais privalomą paskyrimą dirbti Vilniuje, o Vilkaviškio rajoną lankė kaip pareigūnas. Paskui, po baigtų papildomų mokslų, karjerą pratęsė Vilniuje, bet niekados nepamiršo Pajevonio ir nuolat čia lankydavosi.

Z. Kemežys buvo vienas pagrindinių vadovų, atsakingų už didžiausios Lietuvos istorijoje pramoninės avarijos ir ekologinės katastrofos likvidavimą Jonavos „Azoto“ gamykloje 1989 m., kai joje sprogo izoterminė saugykla ir išsiliejo per 7 tūkst. tonų skysto amoniako.

„Iš Vilniaus į Jonavą atvažiavome vieni pirmųjų, praėjus maždaug valandai nuo pranešimo apie avariją gavimo. Jau buvo atvykę Kauno ugniagesiai. Iš pradžių privažiuoti arčiau net su gaisrine technika buvo sudėtinga. Amoniako koncentracija tvyrojo tokia, kad geso gaisrinių varikliai“, – yra pasakojęs buvęs tuometinės Priešgaisrinės apsaugos valdybos direktoriaus pavaduotojas Z. Kemežys. – Ėmus gesinti, prireikė milžiniško kiekio vandens. Po to visi tie rezervuarai buvo pilni, kilo didelė grėsmė, kad teršalai gali išsilieti į Nerį.“



Jis yra dalijęsis prisiminimais, kad į Vilnių grįžo tik po savaitės, visiškai praradęs balsą... Daugelis dirbusiųjų drauge atsidūrė ligoninėje.

„Tos dujokaukės ir filtrai, kuriuos turėjome, mažai gelbėjo. Būdavo, nusiimi ją, o ji viduje visa net geltona. Niekas nežinojo, kokia cheminių medžiagų koncentracija. Neturėjome ir apsauginių drabužių. Buvo daug sumaišties. Su tokio didelio masto avarija juk buvo susidurta pirmą kartą“, – yra pasakojęs Z. Kemežys.

Už Jonavos „Azoto“ gamyklos avarijos likvidavimo darbus Z. Kemežys buvo apdovanotas aukštu valstybiniu apdovanojimu.

Jis taip pat buvo vienas iš vadovų, atsakingų už priešgaisrinę saugą 1991 m. sausio įvykių dienomis.

„Tai buvo laikas, kai niekas negalėjo prognozuoti, kaip viskas klostysis. Kiekvienas tada turėjo priimti sprendimą. Tuo įtemptu metu beveik mėnesį gyvenome darbe, – prisiminimais dalinosi buvęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius generolas Kazys Zulonas. – Ugniagesiai buvo pasirengę bet kada ateiti žmonėms į pagalbą.“

Tarnybą PAGD pulkininkas Z. Kemežys baigė 1993 m.

Z. Kemežys užaugino tris sūnus. Vyriausias sūnus Artūras pasirinko tarnybą Lietuvos kriminalinėje policijoje, šiuo metu dalyvauja misijoje Armėnijoje. Sūnus Arūnas dirba komunikacijos srityje ir vadovauja Komunikacijos planavimo agentūrai Lietuvoje. Jauniausias sūnus Aleksandras pasuko į finansų valdymą ir šiuo metu dirba bei gyvena Dubajuje.



Urna su velionio pelenais palaidota Vilniaus Rokantiškių kapinėse.

„Mano tėtis labai mylėjo ir gerbė savo kraštą. Todėl dalelę jo palaikų kapsulėje pargabenome ir į Pajevonio kapinėse esantį šeimos kapą“, – „Santakai“ sakė Z. Kemežio sūnus Arūnas, pats gimęs Vilkaviškyje, o vaikystės vasaras leisdavęs Pajevonyje ir Kybartuose.



„Santakos“ inf.



Publikuota: 2023-10-20 15:31:29

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei
* Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai