„Santaka“ / Kolekcininkų padangėje – svarbus įvykis: pirmą kartą vienoje vietoje surinkti ir išleisti visi seniausieji Kauno atvirukai / Įdomu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naują elektrinį duonkepį (30 Eur), naują kirpėjų įrankių sterilizatorių (50 Eur), senoviškas grindų plyteles, naudotą moterišką dviratį (50 Eur). Tel. 0 608 43 814.
Galioja iki: 2024-07-22 15:43:54



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Įdomu

Dalinkitės:  



Kolekcininkų padangėje – svarbus įvykis: pirmą kartą vienoje vietoje surinkti ir išleisti visi seniausieji Kauno atvirukai


Lietuvos nacionalinis muziejus išleido septynerius metus bendra kolekcininko Vaidoto Ščiaponio ir muziejaus iniciatyva rengtą seniausiųjų Kauno atvirukų katalogą. Leidinys skaitytojus pakvies į intriguojančią pažintį su praėjusių šimtmečių miestu: pirmą kartą į vieną vietą surinkti visi šiandien žinomi, institucijose ir privačiuose rinkiniuose saugomi senieji Kauno vaizdų atvirukai.

Kataloge publikuojama daugiau nei 700 atvirukų, apimančių laikotarpį nuo XIX a. pabaigos iki 1915 metų, o seniausias žinomas atvirukas pažymėtas 1899 m. vasario 28 dienos pašto antspaudu. Šiems atvirukams apipavidalinti buvo panaudota daugiau nei du šimtai Kauno miestovaizdžių. Didžiąją jų dalį savo fotografijose buvo įamžinęs žinomas fotografas Wacławas Zatorskis.

„Nors kataloge esančiuose atvirukuose nerasime visų miesto istorinių ir architektūrinių objektų, bet, pavyzdžiui, iš Vilniaus gatvės ir Laisvės alėjos vaizdų galima sudėti beveik pilnas šių gatvių išklotines, atsekti dabartinę namų numeraciją, išdidinus vaizdą perskaityti iškabų užrašus. Rečiau įamžintos kitos senamiesčio vietos: dabartinės Maironio, S. Daukanto, Šv. Gertrūdos, E. Ožeškienės, Gedimino gatvės, krantinė su prieplauka“, – pasakoja viena iš katalogo sudarytojų, LNM muziejininkė Dalia Keršytė.



Didžioji dalis publikuojamų atvirukų priklauso katalogo iniciatoriaus ir finansuotojo, kolekcininko Vaidoto Ščiaponio Kauno atvirukų kolekcijai, juos papildo eksponatai iš Lietuvos nacionalinio muziejaus filokartijos rinkinio. Leidinio sudarytojai pripažįsta, jog sudėtingiausia buvo rengti kataloginę dalį. Teko peržiūrėti bendrai turimus atvirukus, o trūkstamus atrinkti iš kolegų kolekcininkų rinkinių. Visą rengimo spaudai laiką katalogas pildėsi retais ir naujai atrastais egzemplioriais, ir kartu ryškėjo spragos, kurias reikėjo užpildyti.

„Pasirodė, kad kai kurie leidėjai galėjo būti išleidę daugiau atvirukų, nes ne visur nurodyti leidėjo duomenys vertė spėlioti apie jų priklausomybę. Be naujų internetinės paieškos galimybių ir naujai iškilusių kolekcininkų vardų atlikti tokį didelį darbą būtų buvę itin sudėtinga“, – sako V. Ščiaponis.

Kauno kolekcininkai seniai rinko ir turi nemažus Kauno vaizdų atvirukų rinkinius. Metams bėgant jų savininkai keitėsi, bet nuo seno gerai žinomos Algimanto Miškinio, Henriko Grinevičiaus, Antano Burkaus, Kęstučio Morkūno, Tado Juro, Romualdo Vilkelio pavardės.

Be Kauno miesto vaizdų atvirukų, į katalogą taip pat pateko 22 įvairius Kauno istorijos epizodus vaizduojančios istorinių paveikslų reprodukcijos ir 18 Rusijos imperijos leidyklų žemėlapių, taip pat asmenybių portretai, vinjetės ir klaidingai įvardyti kitų miestų vaizdai.



Katalogas – ir miesto mylėtojui, ir profesionaliam tyrėjui

Pirmoje leidinio dalyje skaitytojai ras tris apžvalginius straipsnius. Jie supažindina su XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Kauno miestovaizdžio fotografijos raida ir gubernijos laikotarpio architektūra, trumpai apžvelgia Kauno atvirukų leidybos istoriją.

„Atvirukai pateikiami chronologiniu-leidybiniu principu pagal leidėjus, kurių sąlyginai išskirta net 73. Kadangi dalis leidėjų neidentifikuota, jų galėjo būti ir mažiau. Kiekvieno atskiro leidėjo atvirukai suskirstyti į sąlygines grupes pagal serijoms būdingus požymius, t. y. tematikos ir apipavidalinimo bendrumus, ir aprašyti laikantis tam tikros tvarkos“, – sako D. Keršytė.

Pagrindinėje, kataloginėje, dalyje publikuojami visi iki šios dienos žinomi senieji Kauno atvirukai, išleisti iki 1915 m. rugpjūčio 15 dienos, kai vokiečių kaizerinė kariuomenė užėmė Kauno tvirtovę. Anot V. Ščiaponio, jo tikslas buvo išsiaiškinti senųjų atvirukų išleidimo datas, o tai tikrai sudėtinga užduotis. Dažniausiai data tik spėjama, nes šio laikotarpio atvirukuose leidėjai datos nenurodydavo. Dažniausiai ji nustatoma pagal išlikusius pašto datos antspaudus, iš kurių fiksuojama tik ankstyviausia data.



„Nors iš tikrųjų visas detektyvas čia tik prasideda. Atviruko išleidimą ir siuntimą paštu skiria tam tikras laiko tarpas. Be to, anksčiausiai išsiųsti egzemplioriai galėjo tiesiog neišlikti. Todėl, be pašto datos antspaudų, rėmėmės ir žiniomis apie leidėjų veiklą, taip pat atvirukuose įamžintų miesto objektų pastatymo, kaitos istorija“, – priduria D. Keršytė.

Kataloge rodomos abi atvirukų pusės, kas leidžia patyrinėti vaizdo ir adreso pusių apipavidalinimo ypatumus. Knygos pabaigoje kaip pagalbiniai įrankiai skaitytojui pateikiami priedai: miesto planas ir teminė miesto vaizdų rodyklė su trumpa informacija apie atvirukuose vaizduojamus objektus, taip pat glausta informacija apie Kauno atvirukų leidėjus, spaustuves, fotografus ir dailininkus .

Viršelis dengtas aukso folija

Išskirtinė Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinių savybė – laikui nepavaldus turinys, dažnai aktualumo neprarandantis ir po dešimtmečių, bei didelis dėmesys poligrafinei leidinių kokybei – ilgaamžiškas popierius, kai reikia – kieti knygų viršeliai, aukšto lygio spauda.

„Lietuvos nacionalinis muziejus turi seniausias iš visų muziejų Lietuvoje leidybos tradicijas. Didžioji ir pati svarbiausia šiandienos muziejaus leidybinio darbo dalis – tai mokslinės ir informacinės medžiagos apie kaupiamus rinkinius publikavimas, parodų katalogų rengimas, mokslinių tyrimų skelbimas, dėmesys istorijos populiarinimui“, – sako muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė.

Ne vienas Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistas leidinys yra tapęs bibliografine retenybe. Leidžiant Kauno atvirukų katalogą dėmesio skirta ir smulkioms, bet vertę kuriančioms detalėms: knygą įsigijusius arba tą padaryti planuojančius skaitytojus nustebins faktas, kad jos viršelio įrašai dengti aukso folija.

Šiais metais muziejus dar planuoja išleisti Skaidrės Urbonienės sudarytą albumą „Lietuvos kryždirbystės vaizdai: Adomo Varno negatyvų rinkinys“, Irenos Mikuličienės parengtą leidinį „Lietuviai perkeltųjų asmenų stovyklose 1945–1951 metais“, taip pat svarbiausios metų parodos „Pasaulio dydžio Lietuva: mūsų migracijos istorija“ katalogą. Kauno atvirukų katalogą „Kaunas atvirukuose 1899–1915“ galima įsigyti Lietuvos nacionalinio muziejaus elektroninėje parduotuvėje ir muziejaus kasose.



Publikuota: 2023-10-20 12:55:37

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Tėvo ir sūnaus duetas sužavėjo Dainų šventės žiūrovus
* Motociklais po Europą: meškos ir lietuviškai kalbantis slovakas
* „Mažinam atstumą“: jaunimo ir bendruomenės festivalis sugrįžta!
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kuris vasaros mėnuo atostogauti Jums geriausias?
Birželis.
Liepa.
Rugpjūtis.
Nematau skirtumo.
Vasarą neatostogauju.



Kalbos patarimai

Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai