„Santaka“ / Onkologinę ligą turinčios Liepos mama: „Nėra kada liūdėti – pozityvus mąstymas veda mus į priekį“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naują elektrinį duonkepį (30 Eur), naują kirpėjų įrankių sterilizatorių (50 Eur), senoviškas grindų plyteles, naudotą moterišką dviratį (50 Eur). Tel. 0 608 43 814.
Galioja iki: 2024-07-22 15:43:54



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2023-10-10 09:42

Dalinkitės:  


Liepos mama Eglė: „Ligoninėje stengėmės sukurti kuo geresnę aplinką ir apsupti dukrą šypsenomis, kad ji čia jaustųsi kaip namuose.“

Asmeninio albumo nuotr.


Onkologinę ligą turinčios Liepos mama: „Nėra kada liūdėti – pozityvus mąstymas veda mus į priekį“


Vėžys – tai diagnozė, sukrečianti ne tik patį ligonį, bet ir visą jo aplinką. Išgirdus ją, rodos, žemė ima slysti iš po kojų, tačiau palaipsniui supranti, kad neturi jokio pasirinkimo – tik priimti šią žinią ir judėti pirmyn į kovą.

Eglė Seiliūtė-Žukauskienė dalijasi savo šeimos patirtimi apie tai, kaip sužinojo apie dukros onkologinę ligą ir kas padeda išlaikyti pozityvumą iki šiol.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos medicinos psichologė Neringa Eimutienė pataria: svarbu nepamiršti, kad sergantysis pirmiausia yra žmogus, o ne ligonis.

Gyvenimas akimirksniu apsivertė aukštyn kojomis

Liepos mama Eglė pasakojo, kad apie onkologinę mergaitės ligą šeima sužinojo netikėtai – mat nebuvo jokių matomų ar nerimą keliančių požymių.

„Buvo eilinis penktadienis, 2021 m. rugsėjo 21 d. Tuomet dar ketverių metukų Liepa buvo darželyje, o grįžusi namo šėliojo su tėčiu ir broliu. Visiems užmigus naktis buvo rami, jokių skundų ar ašarų. Tačiau nubudusi ryte ji jau nebepajėgė pati išlipti iš lovos, nes užėjo ūmus pilvo skausmas, – pasakojo mergaitės mama. – Su greitąja išvažiavę į ligoninę tuomet dar nežinojome, koks ilgas kelias mūsų laukia.“



Po detalių tyrimų Liepai galiausiai buvo nustatyta ekstrarenalinė nefroblastoma – netipinio inkstų vėžio atvejis.

Pirmasis gydymas truko beveik metus, kol buvo pasiekta remisija. Tuomet praėjus vos daugiau nei mėnesiui situacija pasikartojo: dėl pilvo skausmų šeima vyko į regioninę Mažeikių ligoninę, iš ten – į Šiaulius. Antrąjį kartą Eglė paprašė siuntimo į Kauno klinikas, kuriose gydėsi pirmąsyk. Ten nuvykus iškart buvo patvirtinta: liga atsinaujino ir yra aptiktas naujas 10 centimetrų darinys.



Neeikvoja energijos tam, kas ne jų valioje

Liepos mama sakė, kad pirmąjį kartą sužinojusi, su kokiomis naujomis aplinkybėmis teks gyventi, iš pradžių ji su šeima priėmė faktą, kad baigtis gali būti visokia: „Tai yra tiesiog nenuspėjama, todėl privalėjome tai priimti. Tuomet priėmėme ir tai, kad dėl vaistų Liepa tikriausiai neteks plaukų, tačiau vėl – tam mes negalėjome padaryti jokios įtakos, tik tai priimti, – pasakojo ji. – Mes tiesiog priėmėme viską, kas atėjo su visu šiuo srautu. Neeikvojome energijos tam, kas buvo ne mūsų valioje, ir susitelkėme į tai, ką galėjome keisti, kurti, gerinti, stiprinti, kam padėti ir kuo pasitikėti.“



Eglės teigimu, vienas didžiausių išbandymų buvo paaiškinti ketverių metų dukrai, kas vyksta, padėti jaukintis ligoninės sienas, atrasti jose saugumą ir pasitikėjimą: „Kai Liepa man pirmą kartą uždavė klausimą, kodėl ji ligoninėje, man spontaniškai ir organiškai kilo mintis pasekti dukrelei pasaką apie tai, kad jos pilvelyje apsigyveno augintinis. Jis atėjo, nes jam reikia daug dėmesio ir meilės, tačiau pilve jis likti negali. Todėl visos procedūros buvo atliekamos tam, kad mes tuo augintiniu rūpintumėmės ir galėtume jam surasti naujus namus.“

Liepos mama pažymėjo, kad niekada dukrai nesakydavo, kad ji yra ligonė – orientuodavosi tik į turimą augintinį pilvelyje.

Net ir tuomet, kai mergaitė jausdavosi silpniau, mama koncentruodavosi į gero emocinio fono stiprinimą: „Skambindavomės su darželio draugais ir kartu darydavome įvairius darbelius, piešdavome, žaisdavome stalo žaidimus. Puošdavome savo palatą, jos duris, kabindavome Liepos darbelius ant sienų, o su specialistais, užsukančiais pas mus, visuomet tai aptardavome. Stengėmės sukurti kuo geresnę aplinką ir apsupti ją šypsenomis, kad ligoninėje ji jaustųsi kaip namuose.“



Kasdien gyvena su didžiuliu tikėjimu ir meile



Per visą šį laiką Liepai buvo atlikti du chemoterapiniai, du radioterapiniai, du chirurginiai gydymai ir kaulų čiulpų transplantacija.

„Procesai yra netrumpi ir reikalaujantys kantrybės, bet su teisingu polėkiu, pasitikėjimu medicinos personalu viskas įveikiama lengviau“, – kalbėjo Eglė.

Šiuo metu mergaitė nesigydo, tačiau yra intensyviai prižiūrima specialistų, laukia remisijos patvirtinimo.

„Teisingiausia, manau, gyventi kasdien be lūkesčių ir su didžiuliu tikėjimu, džiaugiantis viskuo, su meile, neriant į nuotykius ir priimant viską, kas laukia. Per šį laikotarpį užaugo ne tik Liepa, bet ir mes visi – atsikratėme daug baimių, subrendome“, – kalbėjo mergaitės mama pridurdama, kad „ši diagnozė suteikia galimybes išmokti jausti save bei savo aplinką ir būti tik ten, kur jautiesi patogiai ir gerai.“



Psichologė: žmogus turi jausti, kad ligoninėje jis nėra vienas

Pasak LSMU ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos medicinos psichologės N. Eimutienės, onkologinės ligos diagnozė visada sukelia daug nerimo, baimių, sumišimo tiek pačiam ligoniui, tiek jo artimiesiems. „Geresnė paciento emocinė ir psichinė būsena bus tuomet, kai jis jaus, kad ligoje jis ne vienas, kad šalia yra žmonės, į kuriuos jis visada gali kreiptis ir paprašyti pagalbos“, – pažymėjo specialistė.

Ji atkreipė dėmesį į tai, kad labai dažnai artimieji bijo su ligoniu kalbėti apie jausmus: „Tai tarsi noras vienas kitą apsaugoti, neigiant problemą. Tačiau neišsakyti jausmai niekur nedingsta – jie dar labiau skatina tiek sergantįjį, tiek artimąjį užsisklęsti, jaustis vienišam, nesuprastam.“

Atvirai kalbantis su ligoniu ir artimųjų rate apie savo baimes ir lūkesčius galima sustiprinti tarpusavio ryšį bei rasti sprendimų ligos sukeltiems sunkumams spręsti.

N. Eimutienės teigimu, itin svarbu nepamiršti, kad sergantysis yra žmogus, o ne vien ligonis. „Sergantis žmogus nenori būti kitoks, kiekvienas nori grįžti į įprastinį gyvenimą. Todėl svarbu, kad bendravimas su juo ne visuomet būtų apie ligą. Rekomenduojama, kad kartu su artimaisiais ligonis užsiimtų nesudėtingais darbais, hobiais, širdžiai maloniais dalykais. Visada svarbu priminti ligoniui, kad jis svarbus ne už kažką, o dėl to, kad jis yra“, – sakė medicinos psichologė.

Užsk. 1910



Galerija: „Kurkime sveikatai palankius įpročius“




Publikuota: 2023-10-10 09:42:06

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Tėvo ir sūnaus duetas sužavėjo Dainų šventės žiūrovus
* Motociklais po Europą: meškos ir lietuviškai kalbantis slovakas
* „Mažinam atstumą“: jaunimo ir bendruomenės festivalis sugrįžta!
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kuris vasaros mėnuo atostogauti Jums geriausias?
Birželis.
Liepa.
Rugpjūtis.
Nematau skirtumo.
Vasarą neatostogauju.



Kalbos patarimai

Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai