|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Smulkus ūkis parduoda ekologiškai užaugintas daržoves: bulves (‚Anna‘ ‚Alouette‘, ‚Vineta‘, ‚Corinna‘), morkas, burokėlius. Tel. 0 617 39 115.Galioja iki: 2024-09-19 11:34:45
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Gamta
|
|
|
Raudonasis auksabaravykis – puikus valgomasis grybas.
Žemaitijos nacionalinio parko nuotr.
Lietuvoje vis dažniau randamas raudonasis auksabaravykis. Šiemet daug įvairaus dydžio jo vaisiakūnių aptikta Žemaitijos nacionaliniame parke esančiame Babrungėnų miške.
Tai – baravykinių šeimos valgomasis grybas, natūraliai augantis Šiaurės Amerikoje, bet jau daugiau nei prieš du dešimtmečius paplitęs Kuršių nerijoje. Dar šį baravyką vadina balsevičiuku pirmą kartą jį Lietuvoje suradusio eigulio garbei.
Pastaraisiais metais raudonasis auksabaravykis spėjo išplisti ir į žemyninę Lietuvos dalį. Jau anksčiau buvo aptiktas Dzūkijoje, o šį rudenį – ir Žemaitijos nacionaliniame parke.
Šis baravykinių (Boletaceae) šeimos grybas Europoje pasirodė maždaug prieš dvidešimt metų. Dabar raudonasis auksabaravykis pastebėtas beveik visose šalyse aplink Baltijos jūrą.
Raudonasis auksabaravykis yra mikorizinis (augantis po tam tikrais medžiais, simbiozėje su jų šaknimis) grybas, susijęs su pušimi. Lietuvoje sudaro mikorizę su vietine paprastąja ir svetimžeme kalnine pušimi.
Grybas gana ryškiai išsiskiria iš kitų Lietuvos baravykinių savo raudonai ruda kepurėle, kurios kraštai įlinkę į vidų, ir gelsvu kotu. Apatinė kepurėlės pusė gelsva, senų vaisiakūnių įgauna rusvai žalsvą atspalvį.
Šiemet raudonasis auksabaravykis paskelbtas Metų grybu ir atrinktas į Lietuvos TOP-10 rūšių, į kurias turėtų būti atkreiptas visuomenės dėmesys, sąrašą. Tad radus šį grybą rekomenduojama jį ne tik įsidėti į krepšį, bet ir pateikti duomenis apie jo radimo vietą „iNaturalist“ programėlėje, taip prisidedant prie duomenų apie raudonojo auksabaravykio paplitimą šalyje rinkimo.
„Santakos“ inf.
Lietuvoje vis dažniau randamas raudonasis auksabaravykis. Šiemet daug įvairaus dydžio jo vaisiakūnių aptikta Žemaitijos nacionaliniame parke esančiame Babrungėnų miške. |
Tai – baravykinių šeimos valgomasis grybas, natūraliai augantis Šiaurės Amerikoje, bet jau daugiau nei prieš du dešimtmečius paplitęs Kuršių nerijoje. Dar šį baravyką vadina balsevičiuku pirmą kartą jį Lietuvoje suradusio eigulio garbei.
Pastaraisiais metais raudonasis auksabaravykis spėjo išplisti ir į žemyninę Lietuvos dalį. Jau anksčiau buvo aptiktas Dzūkijoje, o šį rudenį – ir Žemaitijos nacionaliniame parke.
Šis baravykinių (Boletaceae) šeimos grybas Europoje pasirodė maždaug prieš dvidešimt metų. Dabar raudonasis auksabaravykis pastebėtas beveik visose šalyse aplink Baltijos jūrą.
Raudonasis auksabaravykis yra mikorizinis (augantis po tam tikrais medžiais, simbiozėje su jų šaknimis) grybas, susijęs su pušimi. Lietuvoje sudaro mikorizę su vietine paprastąja ir svetimžeme kalnine pušimi.
Grybas gana ryškiai išsiskiria iš kitų Lietuvos baravykinių savo raudonai ruda kepurėle, kurios kraštai įlinkę į vidų, ir gelsvu kotu. Apatinė kepurėlės pusė gelsva, senų vaisiakūnių įgauna rusvai žalsvą atspalvį.
Šiemet raudonasis auksabaravykis paskelbtas Metų grybu ir atrinktas į Lietuvos TOP-10 rūšių, į kurias turėtų būti atkreiptas visuomenės dėmesys, sąrašą. Tad radus šį grybą rekomenduojama jį ne tik įsidėti į krepšį, bet ir pateikti duomenis apie jo radimo vietą „iNaturalist“ programėlėje, taip prisidedant prie duomenų apie raudonojo auksabaravykio paplitimą šalyje rinkimo.
„Santakos“ inf.
Publikuota: 2023-10-06 09:55:34
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Vilkaviškio autobusų stotis – tvariausias pastatas Pabaltijy * Sostinė nesužavėjo: kybartietis į gimtinę parsivežė ir žmoną
* Augant susirgimų skaičiui žmonės turi patys apsispręsti dėl skiepų
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar taisyklinga sakyti „pamatuota nuomonė“?
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji žodžio pamatuoti reikšmė „remti, grįsti“ (pvz., pamatuoti teiginius ), taip pat žodžio pamatuotas reikšmė „pagrįstas“ (pvz., pamatuota išvada ).
Taigi pasakymai nepamatuotai didelės lėšos, pamatuota nuomonė ir panašūs yra visiškai taisyklingi ir vartotini.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar taisyklinga sakyti „pamatuota nuomonė“?„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji žodžio pamatuoti reikšmė „remti, grįsti“ (pvz., pamatuoti teiginius ), taip pat žodžio pamatuotas reikšmė „pagrįstas“ (pvz., pamatuota išvada ).
Taigi pasakymai nepamatuotai didelės lėšos, pamatuota nuomonė ir panašūs yra visiškai taisyklingi ir vartotini.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|