„Santaka“ / Sodybos šeimininką nustebino kieme pasirodžiusi netikėta viešnia / Gamta

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Perka naudotas skardos lankstymo stakles (gali būti iškomplektuotos). Tel. 8 635 46 640.
Galioja iki: 2024-02-23 10:26:21

Parduoda javų kombainą INTERNATIONAL-431 (pjaunamoji 3,6 m, 6 cilindrų variklis, pilnai veikiantis). Perka šieno ir šienainio ritinius. Tel. 8 631 87 876.
Galioja iki: 2024-03-01 11:26:25

Parduoda naują nedidelį savos gamybos šildymo katilą-viryklę (tinka jungti per mašinsuolį, 700 Eur), naują pripučiamą 3,1 m valtį (650 Eur). Atlieka lengvųjų automobilių kėbulo suvirinimo darbus, dengia kėbulą antikorozine danga. Tel. 8 614 21 817.
Galioja iki: 2024-03-01 11:31:28



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gamta

Dalinkitės:  


Tai vienoje, tai kitoje paežeriečių sodyboje vis pasirodo kažkur netoliese įsitaisiusi juodauodegė voverė.

Rimgaudo KILNOS nuotr.


Sodybos šeimininką nustebino kieme pasirodžiusi netikėta viešnia

Eglė MIČIULIENĖ


Paežerių kaimo (Pilviškių sen.) gyventojas savo namų kieme neseniai sulaukė dailios, bet neįprastos viešnios.

Į redakciją užsukęs nuolatinis „Santakos“ skaitytojas Vidmantas Vilkaitis sakė prisimenantis, kad visai neseniai mūsų laikraštyje buvo išspausdinta pilkosios voverės nuotrauka.

Vyriškis tvirtino pats prieš gerą savaitę matęs keistą voverę, skuodžiančią per jo namų kiemą. Žvėrelis buvo nepaprastai vikrus ir su labai didele gražia pūsta uodega. Tačiau viešnia buvo visai ne tokios spalvos, kaip lietuvio akiai įprastos „oranžinės“ voveraitės, o labai tamsi, su juoda uodega, be to, atrodė gerokai lieknesnė.

„Iš pradžių pamaniau, kad tai – koks šeškas, bet iš pūstos uodegos tuoj susigaudžiau, kad po kiemą laksto voverė. Pirmiausia ji užbėgo ąžuolo kamienu, galvojau, jau čiups kokią gilę. Bet trumpai pasisukinėjusi nulėkė į tujas – tiek ją ir temačiau. Labai gaila, kad tuo metu neturėjau kuo nufotografuoti. Miškai nuo mūsų – tolokai. Neįsivaizduoju, iš kur ta voveraitė galėjo atsirasti. Ar gali būti, kad Lietuvoje jau apsigyveno invazinės pilkosios voverės, apie kurias rašėte „Santakoje“? – svarstė V. Vilkaitis.


Pilkosios voverės, kurios nuotrauka buvo mūsų laikraštyje, gentainiai labiausiai išplito Jungtinėje Karalystėje. Šie parkus „okupavę“ iš pažiūros mieli, dailūs žvėreliai nedžiugina gamtosaugininkų, nes dėl šios agresyviai plintančios rūšies sparčiai nyksta vietinių voverių populiacija.

Vilkaičių kaimynystėje gyvenantys žmonės neseniai grįžo iš Didžiosios Britanijos, tad Vidmantas netgi klustelėjo jų, ar kartais neprasigabeno uodeguotosios iš svečios šalies. Kaimynai teigė jokių gyvūnų neparsivežę, tačiau patvirtino šią juodauodegę voveraitę savo namų teritorijoje vieną kartą pastebėję ir patys.

Vis dėlto prabėgus keletui dienų vėl sulaukėme V. Vilkaičio žinutės. Jo kaimynui Rimgaudui Kilnai voveraitę šįkart pavyko užfiksuoti liuoksinčią per kieme augančius kaštonus.

Apie paežeriečių pastebėtą žvėrelį paklausėme žinomo Lietuvos gamtininko Selemono Paltanavičiaus.

Jis paaiškino, kad voverė – visai ne invazinė, o mūsiškė, nors spalva ir ne ryškiai rusva.

„Mūsų gamtai būdinga voverė būna skirtingų spalvų: vieni mokslininkai mano esant 2 jų variacijas, kiti – net 4. Iš tikrųjų mūsiškių voverių būna ryškiai rudų, būna pilkšvų, širmų, juodomis uodegomis. Tačiau nekintantis yra jų dydis, uodegos plaukuotumas ir ausų galuose esantys „šepetėliai“. Ši rūšis paplitusi iki pat Ramiojo vandenyno, kai kuriose savo arealo dalyse jos yra juodu kailiuku. Būtent tokias juodakailes voveres laikymui namuose veisia kai kurie Europos veisėjai, tokių gyvūnų paprasta įsigyti Čekijoje ir net Lenkijoje. Jų teko matyti ir lietuvių namuose. Išskirtinis tų tamsiakailių voverių bruožas – balta krūtinėlė, kuri labai gerai matoma. Būtent tokia voverė gali būti pabėgusi iš kieno nors namų. Tikėtina, kad paskelbus šią informaciją kas nors atsilieps, ieškodamas pasprukusio savo augintinio.


Voverės neblogai keliauja ir atviromis vietovėmis, teko jas rasti už 1–2 kilometrų nuo miško masyvo esančiame sode. Svarbu, kad sode ar sodyboje būtų spygliuočių medžių (eglių), inkilų, taip pat lazdynų ar graikinių riešutų, obuolių“, – paaiškino gamtininkas.

Tiesa, nuotraukoje užfiksuota voverė yra be „šepetėlių“ ant ausų. Tačiau, S. Paltanavičiaus tvirtinimu, ilgų šerelių ant ausų vasarą gali ir nebūti, jie užaugs prieš žiemą, keičiant kailiuką.

Gamtininkas priminė, kad Britų salose ir kai kur Balkanų šalyse įveistos iš Šiaurės Amerikos atvežtos karolininės (arba pilkosios) voverės yra gerokai stambesnės, jų ausys apvalios, neturinčios „šepetėlių“, uodega mažiau plaukuota. Gyvūnas ne juodas, o šviesiai pilkas. Šios voverės mieliau laksto žeme, nors laipioja ir medžiais.

„Kol kas jų mūsų krašte nėra, ir tai reikėtų laikyti geru ženklu, nes įveista čia ši rūšis išnaikintų vietines voveres, užkrėstų jas pavojingomis ligomis – taip jau nutiko Britų salose, kur vietinių rudųjų voverių beveik nebeliko. Maža to, apsigyvenusios miškuose pilkosios voverės apgraužia lapuočių žievę netoli medžių viršūnių ir tada jie nudžiūsta arba užsikrečia puviniu“, – paaiškino gamtininkas.




Publikuota: 2023-08-18 10:32:38

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Atnaujinta viešoji biblioteka – šviesi, jauki ir moderni
* Situacija Vilkaviškio rajone įvertinta kaip viena prasčiausių
* Istoriniai „Bruklino“ medaliai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar savo parašu paremsite kandidatus Prezidento rinkimuose?
Jau pasirašiau savo iniciatyva.
Jei paprašys asmeniškai – pasirašysiu.
Nesirašysiu nė už vieną.
Dar nenusprendžiau.



Kalbos patarimai

Pieninis ar pieniškas šokoladas?
Kalbos požiūriu taisyklingi abu variantai. Priesagos -iškas būdvardis vartojamas nusakant daikto požymį. Jis paprastai vartojamas šnekoje, laisvuosiuose stiliuose: pieniškas šokoladas, pieniškas valgis, pieniški ledai, pieniška sriuba.
Sudarant terminus, kai reikia pabrėžti rūšį, vartojamas priesagos -inis būdvardis: pieninis šokoladas, grietininis šokoladas, riešutinis šokoladas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai